Rugsėjo 20 dieną įvairiose šalyse minint Jungtinių pasaulio koledžų veiklos 50-metį, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ministerijoje susitiko su Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto nariais, grįžusiais į Lietuvą dirbti alumnais. Už aktyvią veiklą ir paramą šiam judėjimui Lietuvoje ministras įteikė padėkos raštus prof. Irenai Veisaitei ir dr. Žibartui Jackūnui. Padėkos raštas už Nacionalinio komiteto ištikimą veiklos palaikymą taip pat skirtas Arūnui Šikštai, Teo Lt generaliniam direktoriui.
Lietuva rugsėjo 20–22 dienomis mini ne tik Jungtinių pasaulio koledžų įkūrimo 50-metį. Tai ir Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto veiklos pradžia.

„Jungtiniai pasaulio koledžai gabiausiems mokiniams atvėrė dar didesnes galimybes. Jūs, buvusieji studentai, savo patirtimi patvirtinate, kad esame atviro pasaulio dalis ir protų apytaka yra normalus procesas, – per susitikimą sakė švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. – Džiaugiuosi, kad galiu pagerbti keletą žmonių, kurie 20 metų leido šiai bendruomenei gyvuoti“.

Jungtinių pasaulio koledžų programa Atviros Lietuvos fondo buvo pradėta finansuoti 1992-aisiais. Dvejų metų studijoms į jungtinius pasaulio koledžus buvo išsiųsta keliasdešimt mokinių iš Lietuvos, kai kurie grįžo ir dirba Lietuvoje. Šiuo metu jungtiniuose pasaulio koledžuose studijuoja 76 lietuviai.

Lietuvoje nuo 1993-ųjų Troškūnuose (Anykščių r.) buvo rengiami tarptautiniai trumpieji vasaros kursai. Čia mokiniai iš Lietuvos ir viso pasaulio per tris savaites susipažindavo su Jungtinių pasaulio koledžų veikla, išklausydavo kursą apie konfliktų sprendimą, rengė diskusijas ir seminarus aktualiomis temomis, prisidėjo prie Troškūnų jaunimo centro statybos darbų, dalyvavo socialiniuose projektuose. Mokiniai iš įvairių pasaulio šalių turėjo galimybę pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą, dalyvauti diskusijose su politikais, mokslininkais, menininkais.

Jungtinių pasaulio koledžų programos vykdytojas – Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinis komitetas, norėdamas pratęsti programos veiklą, 2001 m. įregistravo viešąją įstaigą „Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinį komitetą“. Nacionalinio komiteto steigėjais tapo Baltijos šalių strateginio vystymo institutas ir fiziniai asmenys: Ina Marčiulionytė, Arūnas Šikšta, Irena Veisaitė.

Jungtiniams pasaulio koledžams pradžią davė šeštojo dešimtmečio pedagogikos teoretiko Kurto Hano idėjos – atsispirti atšiauriai šaltojo karo atmosferai, iš viso pasaulio nors kuriam laikui suburti įvairių tautų, rasių, religijų jaunus žmones, imlius įspūdžiams, kad jie mokytųsi vieni iš kitų, pažintų kitas kultūras. 1962 metais Velse jis įkūrė pirmąjį tarptautinį koledžą, dabar keliuose jungtiniuose pasaulio koledžuose dėstoma visame pasaulyje dėl aukštų standartų pripažįstama Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programa.

Iš viso per 50 metų jungtiniai pasaulio koledžai išleido 50 tūkst. absolventų. Dabar studijuoja apie 6 tūkst. jaunuolių.