Pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Šiam tikslui iš biudžeto numatoma skirti 1,118 mln. litų. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos iš viso pateikė paraiškas beveik 2,4 tūkst. studijų vietų.

Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turi pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Priimant finansavimo sprendimus bus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes.

Paraiškas tiksliniam studijų finansavimui pateikė pusė valstybinių aukštųjų mokyklų – dvi iš trylikos kolegijų ir dešimt iš trylikos universitetų. Universitetai iš viso siekia gauti 2 351 vietų, kolegijos – 9 studijų vietas. Pageidaujama bendra lėšų suma – 8,135 mln. litų.

Didžiausias tikslinių vietų poreikis deklaruojamas socialiniams mokslams – jiems gauta 1 272 prašymai, mažiausias pateiktas fiziniams mokslams – 36 studijų vietos. Biomedicinos sričiai siekiama 556, technologijos mokslams – 285, menų studijoms – 169, humanitariniams mokslams – 42 specialių valstybės finansuojamų vietų.

Daugiausia tikslinių vietų siekia gauti Mykolo Romerio universitetas – 889, Aleksandro Stulginskio universitetas – 754, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 184, Šiaulių universitetas – 166 vietas. Marijampolės kolegija pateikė prašymą 8 menų studijų vietoms, Utenos kolegija – 1 technologijų mokslų studijų vietai.

Specialybės, kurioms bus skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad stojančiųjų konkursinis balas negali būti mažesnis kaip „12“.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems už mokslą mokantiems studentams. Priėmimui į pirmą kursą prašoma 1460 tikslinių studijų vietų, aukštesniems kursams – 900 studijų vietų.

Aukštųjų mokyklų paraiškas svarstys komisija, į kurią įeina du darbdavių organizacijų ir ūkininkų asociacijų atstovai, du Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, po vieną atstovą iš suinteresuotų ministerijų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, taip pat vienas nacionalinių studentų sąjungų atstovas. Komisija iki vasario 15 d. išnagrinės ir pateiks siūlymus dėl tikslinio finansavimo skyrimo. Švietimo ir mokslo ministras iki balandžio 15 d. patvirtins preliminarius tikslinių studijų vietų skaičius.

Kaip nustato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių.

Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms numatytas išskirtiniu atveju – kai kitais būdais negalima garantuoti valstybei būtinų specialistų rengimo.