VGTU mokslininkai: miestų ateitis – energiją pasigaminantys namai

Publikuota: 2014 m. spalio 6 d. pirmadienis

Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai kuria ir išbando bendrai pastate veikiančių, energiją naudojančių sistemų efektyvumo vertinimo modelius.

Mokslininkai stengiasi įvertinti bendrą saulės, vėjo, grunto, vandens ir oro teikiamą energiją, jos efektyvaus  panaudojimo galimybes šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo sistemoms. Jie tobulina modelius, apskaičiuojančius sklypo energinį potencialą, o pagal jį architektams, konstruktoriams ir inžinieriams pasiūlo pirminį mažai energijos naudojančio pastato projektą. Taip sukurto namo savininkas gyvens švaraus oro ir priimtinos temperatūros patalpose, neišlaidaus energijai, prisijungs prie aplinką tausojančio gyvenimo būdo.

„Prognozuojama, kad ilgainiui mes turėtume gyventi mažai arba visai energijos nenaudojančiuose namuose, tačiau tam reikalingos energijos išteklius ir potencialias energijos sąnaudas įvertinančios sistemos, galinčios parengti tvarių pastatų projektus. Tokia sistema sutaupys projektuotojų laiką, taip pat, siekiant didžiausios naudos vartotojui, paskatins bendrauti ir bendradarbiauti architektus, konstruktorius, projektuotojus pirminėje projektavimo stadijoje“, – sakė VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. Vytautas Martinaitis.

VGTU mokslininkai jau yra sukūrę keletą daugiabučių ir nuosavų gyvenamųjų namų skaitmeninių modelių. Jų tyrimų rezultatai rodo, jog gyvenant išmaniajame pagal skaitmeninio modeliavimo sistemos pasiūlymus statytame daugiabutyje name vien tinkamai parinkus pastato formą galima sutaupyti iki 28 proc. pirminės energijos. Didžioji šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo sistemoms reikalingos energijos dalis gaunama iš sklype galimos gauti energijos.

Planuojama, kad ši technologija bus taikoma Lietuvoje, vėliau sukurtą prototipą bus bandoma prijungti prie tarptautinių projektų. Skaitmeninis pastato aprūpinimo energija modeliavimas laikomas vienu iš būdų spręsti klimato kaitos, energijos išteklių, pastatų energinio efektyvumo problemas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »