VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Publikuota: 2016 m. gruodžio 12 d. pirmadienis

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. Didžioji jų dalis yra sunaikinama specialiuose sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rado būdą, kaip šias vilnos atliekas galima panaudoti praktiškai – pasiūlė gaminti ekologiškas termoizoliacines medžiagas.

„Tokių termoizoliacinių medžiagų savybės yra labai panašios į šiuolaikinių klasikinių termoizoliacinių medžiagų savybes. Tačiau iš vilnos perdirbimo atliekų pagaminta medžiaga yra ekologiška, t. y. pagaminta tik iš natūralių atsinaujinančių išteklių, tokios medžiagos visą jų naudojimo laikotarpį yra draugiškos aplinkai, tad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, o jų naudojimo ciklo pabaigoje yra lengvai sunaikinamos naudojant mechaninį perdirbimą“, – pasakojo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis (žr. nuotraukoje).

VGTU specialistai Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje atliko pirminius vilnos atliekų tyrimus, parinko sudėtis ir pagamino bandyminę termoizoliacinės medžiagos iš vilnos atliekų partiją. Gamybos etape mokslininkai bendradarbiavo su Raseinių rajone veikiančios daniško kapitalo kiliminių verpalų gamybos bendrovės UAB „Danspin“ specialistais. Jų gamykloje buvo pagaminti atskiri termoizoliacinei medžiagai formuoti reikalingi klodai, kurie laboratorijoje buvo papildomai apdoroti, paruošti skirtingų tankių bei storių gaminiai ir ištirtos jų savybės.

Pasak S. Vėjelio, tyrimų rezultatai parodė, kad iš vilnos atliekų sukurta medžiaga puikiai tinka naudoti tiek termoizoliacinių medžiagų, tiek akustinių medžiagų gamybai. „Pastatų konstrukcijose šios medžiagos gali būti panaudotos pastato vidinių pertvarų tarp patalpų įrengimui kaip garsą sugeriantis sluoksnis, taip pat išorinių sienų, perdangų ar stogų, kur neveikia apkrovos, apšiltinimui. Toks gaminys, tinkamai apdorojus, gali būti pritaikytas ir kitose srityse – čiužinių, pagalvių ar baldų, akustinių barjerų biuruose ir gamyklose gamyboje“, – teigė S. Vėjelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors minėtos medžiagos nėra pigesnės už įprastas, nes jų žaliavos brangesnės bei gamyba yra imlesnė darbo sąnaudoms, mat pluoštai turi būti paruošiami atliekant eilę mechaninio apdorojimo operacijų, tačiau iš vilnos atliekų pagamintos medžiagos yra visiškai natūralios ir ekologiškos.

Anot S. Vėjelio, šiuo metu ieškoma galimybių jų sukurtas medžiagas gaminti pramoniniu būdu, nes efektyvios ekologiškos termoizoliacinės medžiagos iš augalinės kilmės atsinaujinančių išteklių į Lietuvos rinką dabar yra tiekiamos iš užsienio šalių.

„Ekologiškų medžiagų paklausa Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijos šalyje, yra milžiniška, todėl didžioji dalis Lietuvoje pagamintų termoizoliacinių medžiagų iš vilnos žaliavos galėtų būti lengvai parduodamos užsienio rinkoje. Lietuvoje taip pat yra nemažai besidominančių ekologiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis“, – atkreipė dėmesį VGTU mokslininkas. Anot jo, Lietuvoje pradėjus gaminti termoizoliacines medžiagas iš vilnos atliekų, atsirastų didesnis žaliavos poreikis, o kartu atsirastų poreikis įrengti ir vilnos plovimo įrenginius, kurių Lietuvoje iki šiol nėra ir tai stabdo avininkystės plėtrą.

S. Vėjelis taip pat pasakojo, kad augalinės kilmės atsinaujinančiais ištekliais ir jų panaudojimu termoizoliacinių medžiagų gamyboje VGTU pradėjo domėtis jau beveik prieš 10 metų: „Per šį laiką VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje buvo sukurta apie 10 naujų medžiagų iš įvairių atsinaujinančių žaliavų: šiaudų, linų, kanapių, durpių. Šia tema jau parengtos dvi daktaro disertacijos ir dar dvi disertacijos baigiamos rengti“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »