VGTU mokslininkų sukurta biotechnologija gavo pirmąjį Europos patentą

Publikuota: 2016 m. lapkričio 7 d. pirmadienis

Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.

 „Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t.t. – daugybė tirpiklių, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujiniai teršalai. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas, kurio sąskaitoje – jau šešiasdešimt devyni tarybiniai, dvidešimt keturi Lietuvos patentai ir šis – pirmasis Europos patentas.
 
Pasak A. Zagorskio šiuo metu taikomi kasetinės konstrukcijos oro valymo biofiltrai, kurie užpildyti mikrobiologiškai aktyviomis medžio žievėmis, kompostu, ceolito granulėmis ar kita įkrova. Tuo tarpu šis biofiltras jau yra gerokai pranašesnis: „Šis išradimas išsiskiria unikalia biofiltro konstrukcija. Jis yra sudarytas iš viena šalia kitos išdėstytų mikrobiologiškai aktyvuotų plokštelių. Tokia įrenginio konstrukcija leidžia ženkliai sumažinti įrenginio aerodinaminį pasipriešinimą bei sutaupyti energijos sąnaudas įrenginio eksploatacijai“.
 
Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. Tuo tarpu sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto dalinai į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energetinių sąnaudų, jis pasižymi paprastu aptarnavimu.
Svarbiu momentu tampa šio biofiltro ilgaamžiškumas. Jame panaudotas medienos plaušas, kuris yra specialiai apdorotas, tad nepūva. Būtent tai padidina įrenginio ilgaamžiškumą, nes jis yra patvaresnis nei įprastos technologijos.
 
„Dar 2012-aisiais padavėme patento paraišką „Plokštelinės konstrukcijos biofiltrui su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema“. Toliau patentas bus palaikomas trijose šalyse – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tai yra tos šalys, kuriose tokie biofiltrai populiariausi“, – pasakoja daug aplinkosaugai nusipelnęs P. Baltrėnas.
 
Šiuo metu VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete galima realiai išvysti išbandytą ir patikrintą pramoninį pavyzdį. Tikimąsi, jog greitu metu naujasis biofiltras įsikurs dalyje Lietuvos ir užsienio gamyklų, tikslinių įmonių ir taip stipriai prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Šaltinis: VGTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »