VGTU mokslo pasiekimai pristatyti ir JAV

Publikuota: 2014 m. balandžio 7 d. pirmadienis

Kovo pabaigoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai dalyvavo Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) Niujorko valstijoje vykusioje 12-ojoje kasmetinėje žaliųjų statybos technologijų konferencijoje. Jie pristatė VGTU Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centro bei Termoizoliacijos instituto kuriamas žaliąsias technologijas – eko-blokus bei kanapių ir linų pluoštus, skirtus naudoti statybos pramonėje.

„Parodoje buvome vieninteliai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Europos regiono. Susitikome su Niujorko bei aplinkinių valstijų verslo ir pramonės, mokslo, tyrimų institutų, asociacijų vadovais, pristatėme ne tik VGTU, čia esančio atviros prieigos centro, bet ir Lietuvos mokslo rezultatus“, – teigė VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro mokslo vadybininkė Lidija Kraujalienė.

VGTU stende buvo demonstruojami skirtingai apdoroti kanapių spalių kompozitų ir linų pluošto pavyzdžiai. Buvo teikiama informacija apie VGTU Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centro veiklą.

Kaip pasakojo Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyresn. inžinierius, jaunesnysis mokslo darbuotojas Giedrius Balčiūnas, eko-blokai yra naujai sukurta medžiaga, galinti pakeisti autoklavinio akytojo betono ar keramzitbetonio blokus. Jie naudojami  mažaaukščių pastatų statybai arba daugiaaukščių karkasinių pastatų atitvarinėms konstrukcijoms. Kanapių spalių kompozitus ir kanapių ar linų pluoštą galima naudoti kaip termoizoliacinę medžiagą.

Eko-blokai bei kanapių spalių kompozitai pasižymi geromis mechaninėmis bei fizinėmis savybėmis, yra draugiškesni aplinkai nei šiuo metu pramonėje naudojamos tradicinės statybinės medžiagos.

Kaip pasakojo G. Balčiūnas, daugelio autoklavinio akytojo betono ar keramzitbetonio gaminių gamyba yra imli energijai, VGTU siūlomos naujosios medžiagos – daug draugiškesnė aplinkai, be to, pigesnė ir paprastesnė technologija. Medžiagos, naudojamos eko-blokams gaminti, yra organinės kilmės, taigi daug lengviau utilizuojamos – jas galima panaudoti kaip pakratus arba biokurą. Be to, jos pasižymi daug geresnėmis akustinėmis bei termoizoliacinėmis savybėmis nei kitos rinkoje esančios medžiagos.

Bendradarbiaujant su Lietuvos bendrove „Palemono keramika“, išleistos kelios eko-blokų bandyminės partijos: „Pagaminus bandymines partijas, paaiškėjo, jog technologiją dar reikėtų patobulinti. Teliko pakeisti kelis technologinius parametrus tam, kad būtų paspartintas gamybos procesas bei pagerintos rinkai siūlomo produkto mechaninės savybės“, – teigė G. Balčiūnas. Pasak mokslininko, rezultatų galima tikėtis jau netrukus.

„VGTU kuriamomis ekologiškų medžiagų technologijomis buvo susidomėję daugelis mokslo ir verslo atstovų. Tikimės palaikyti konferencijoje užsimezgusius ryšius ir bendradarbiauti su konferencijoje sutiktais mokslininkais, žymiais Niujorko architektais bei inžinieriais: kilo idėjų kurti bendrus projektus, bendradarbiauti rašant bendrus mokslinius straipsnius. Savo ruožtu verslo kompanijos  jau siūlė pirkti gamybos technologiją, kai tik ji bus ištobulinta. Tai priimame kaip didelį įvertinimą.“, – sakė G. Balčiūnas.

Eko-blokai bei kiti termoizoliaciniai ir termoizoliaciniai-konstrukciniai kompozitai bei jų gamybos technologija buvo sukurta vykdant projektą „Energiją tausojančių medžiagų kūrimas, tyrimai ir taikymas pastatų atitvarose“.

Eko-blokų, kanapių ir lino pluoštų tyrimai buvo atlikti VGTU atviros prieigos centre, kuris buvo įregistruotas 2013 m. Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centro paslaugomis bei reta bandymų ir tyrimų įranga, mikroskopais, kurių negalima aptikti 1 tūkst. kilometrų spinduliu aplink, naudojasi verslo ir mokslo atstovai.

VGTU Atviros prieigos centras savo veiklas telkia trijose prioritetinėse mokslinių tyrimų ir infrastruktūros plėtros srityse – taupus namas, termoizoliacinės medžiagos, darni urbanistinė plėtra.

VGTU Termoizoliacijos instituto mokslininkai dalyvauja ir „Termoizoliacijos inovacijų klasterio plėtroje“ (Termoklasteryje), kuriame kartu su pramonės atstovais kuria ekologiškesnes termoizoliacines medžiagas ir pigesnius apšiltinimo darbų procesus.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »