VGTU studentai apdovanoti mokomojų palydovų ir bepiločių orlaivių konkurse

Publikuota: 2014 m. lapkričio 5 d. trečiadienis

Tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje įvyko mokomųjų palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso apdovanojimai. Tarp apdovanotųjų moderniųjų technologijų kūrėjų – ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai.

Konferencijoje dalyviai pristatė savo kūrinius: konstrukcijas, biudžetą, numatytos rizikos lymenis, specifikacijas mechaninei ir programinei dalims, taip pat duomenis, gautus finalinių skrydžių metu.

CanSat“ kategorijoje antrąją vietą užėmė komanda „Marso gėlės“, kuriai priklausė ir VGTU trečio kurso automatikos studentas Tomas Vilius Žvinys. Trečiąją vietą užėmė komanda „VGTU CanSat-2”, kurią sudarė vien VGTU studentai – VGTU Elektronikos fakulteto magistrantai Eldar Šabanovič ir Edgaras Korsakas bei Aleksandr Šabanovič iš VGTU Mechanikos fakulteto. Pirmoji vieta šioje kategorijoje skirta nebuvo, nes nė vienai komandai nepavyko įgyvendinti visų reikalavimų.

Bepiločių orlaivių komandoms buvo skirtos net dvi pirmosios vietos, vieną jų užėmė komanda „VGTU AGAI“, kurią sudarė VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai: Kristijonas Kirijanovas, Kipras Jankauskas, Kęstutis Kaupas ir Mindaugas Petruška.

Mokomųjų palydovų, raketų ir bepiločių orlaivių konkurse dalyvavo ir VGTU dėstytojai – „CanSat“ palydovų kūrėjus vertino VGTU Elektronikos fakulteto prodekanas, Elektroninių sistemų katedros docentas dr. Raimondas Pomarnacki, o konkurso komisijai pirmininkavo VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedros docentas dr. Domantas Bručas.

Po bandomųjų skrydžių Molėtų aerodrome konkurse dalyvavo aštuonios komandos: trys „CanSat“ kategorijoje ir penkios bepiločių orlaivių. Pagal konkurso taisykles visos konstrukcijos turėjo būti pagamintos komandos narių: „CanSat“ turėjo sverti ne daugiau 360 g., o gamybos sąnaudos – neviršyti 2000 litų, bendroji bepiločių orlaivių masė turėjo neviršyti 5 kg.

Bandomųjų skrydžių metu „CanSat“ palydovai buvo raketa pakelti į kilometro aukštį. Pagrindinė komandų užduotis – surasti savo palydovą, jis turėjo minkštai nusileisti ir įrašyti skrydžio informaciją. Bepiločių orlaivių kūrėjų komandų užduotis buvo atrasi aerodrome išdėliotus taikinius, nuskaityti ant jų esančią informaciją ir nustatyti koordinates. Pilotai savo orlaivius galėjo valdyti tik pakilimo ir nusileidimo metu.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »