VGTU studentai apdovanoti mokomojų palydovų ir bepiločių orlaivių konkurse

Publikuota: 2014 m. lapkričio 5 d. trečiadienis

Tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje įvyko mokomųjų palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso apdovanojimai. Tarp apdovanotųjų moderniųjų technologijų kūrėjų – ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai.

Konferencijoje dalyviai pristatė savo kūrinius: konstrukcijas, biudžetą, numatytos rizikos lymenis, specifikacijas mechaninei ir programinei dalims, taip pat duomenis, gautus finalinių skrydžių metu.

CanSat“ kategorijoje antrąją vietą užėmė komanda „Marso gėlės“, kuriai priklausė ir VGTU trečio kurso automatikos studentas Tomas Vilius Žvinys. Trečiąją vietą užėmė komanda „VGTU CanSat-2”, kurią sudarė vien VGTU studentai – VGTU Elektronikos fakulteto magistrantai Eldar Šabanovič ir Edgaras Korsakas bei Aleksandr Šabanovič iš VGTU Mechanikos fakulteto. Pirmoji vieta šioje kategorijoje skirta nebuvo, nes nė vienai komandai nepavyko įgyvendinti visų reikalavimų.

Bepiločių orlaivių komandoms buvo skirtos net dvi pirmosios vietos, vieną jų užėmė komanda „VGTU AGAI“, kurią sudarė VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai: Kristijonas Kirijanovas, Kipras Jankauskas, Kęstutis Kaupas ir Mindaugas Petruška.

Mokomųjų palydovų, raketų ir bepiločių orlaivių konkurse dalyvavo ir VGTU dėstytojai – „CanSat“ palydovų kūrėjus vertino VGTU Elektronikos fakulteto prodekanas, Elektroninių sistemų katedros docentas dr. Raimondas Pomarnacki, o konkurso komisijai pirmininkavo VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedros docentas dr. Domantas Bručas.

Po bandomųjų skrydžių Molėtų aerodrome konkurse dalyvavo aštuonios komandos: trys „CanSat“ kategorijoje ir penkios bepiločių orlaivių. Pagal konkurso taisykles visos konstrukcijos turėjo būti pagamintos komandos narių: „CanSat“ turėjo sverti ne daugiau 360 g., o gamybos sąnaudos – neviršyti 2000 litų, bendroji bepiločių orlaivių masė turėjo neviršyti 5 kg.

Bandomųjų skrydžių metu „CanSat“ palydovai buvo raketa pakelti į kilometro aukštį. Pagrindinė komandų užduotis – surasti savo palydovą, jis turėjo minkštai nusileisti ir įrašyti skrydžio informaciją. Bepiločių orlaivių kūrėjų komandų užduotis buvo atrasi aerodrome išdėliotus taikinius, nuskaityti ant jų esančią informaciją ir nustatyti koordinates. Pilotai savo orlaivius galėjo valdyti tik pakilimo ir nusileidimo metu.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »