VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Publikuota: 2017 m. sausio 30 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje.

Kasmet žymiausi architektai teikia savo projektų kandidatūras dešimtyse kategorijų. Praėjusių metų kovą atidarytas VU Gyvybės mokslų centras išsiskiria ląstelių konjunktūrą primenančiu eksterjeru, gamtos įkvėptomis tekstūromis, ryškiomis linijomis bei tvarka.

Pastate taip pat veikia zoologijos muziejus, kuriame nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti  apie 3000 rūšių vabzdžių, moliuskų, vėžiagyvių ir kt. bestuburių; 200 rūšių žuvų, 60 rūšių roplių ir varliagyvių, 716 rūšių paukščių ir 66 rūšių žinduolių iškamšų, kaulų ir ragų.

„Kai manęs klausia, ar šiuose mokslo namuose atliekami darbai pelnys Lietuvai Nobelio premiją, atsakau, kad tokios premijos nesiranda tuščioje vietoje, o vieta šiandien jau nebe tuščia. Sėkmė priklausys nuo mūsų pačių – kiek gebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kiek susitelksime į beribes pažinimo erdves, kiek apsaugosime tikrąsias mokslo vertybes nuo trumpalaikės konjunktūros“, – atidarant naująjį mokslų centrą prieš metus pabrėžė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Viso pastato plotas siekia 24 tūkst. kv. m., pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuoja apie 800 studentų, 160 doktorantų, dirba 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.

Centre atviros prieigos principu veikia 9 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrai. Šalia pagrindinio pastato 2016 m. rudenį buvo atidarytas ir biotechnologijų verslo inkubatorius, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms gyvybės mokslų ir susijusiose srityse.

VU Gyvybės mokslų centro architektų komandą sudarė Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, Virginija Venckūnienė ir Vytenis Raugala, projektui vadovavo VU profesorius Juozas Rimantas Lazutka. Viso investicijos į projektą siekė 43 mln. eurų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »