VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Publikuota: 2016 m. spalio 11 d. antradienis

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. Viename seniausių VU fakultetų šiuo metu – daugiau nei 1500 studentų ir beveik 100 dėstytojų, tarp jų tarptautiniu lygiu pripažinti mokslininkai ir teisininkai praktikai, dirbantys įvairiose teisės institucijose.

Kasmet VU Teisės fakultete parengiama apie 260 teisės magistrų, kurie pasirenka siekti advokato, teisėjo, prokuroro, įmonės teisininko, notaro, antstolio ir kitų su teise susijusių profesijų viešajame ir privačiame sektoriuose. Anksčiau teisininko profesija buvo asocijuojama su vyrais, o šiandien ją dažniau renkasi moterys – 60 proc. studentų yra merginos.

Teisės fakulteto istorija skaičiuojama nuo 1641 m. spalio 11 d. Iškilaus valstybės veikėjo Kazimiero Leono Sapiegos pastangos lėmė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos tą dieną išleista privilegija VU įsteigtas Teisės fakultetas.

L. Sapiegos idėja ir materialus indėlis – nekilnojamasis turtas, didžiulė knygų kolekcija, gausios piniginės aukos – leido sukurti iki tol Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neregėtą mokslo įstaigą, o vėlesnės kartos per šimtmečius puoselėjo, tobulino ir vedė į priekį VU Teisės fakultetą ten, kur jis yra dabar – teisės mokslo lyderis Lietuvoje.

„Pasiimdami iš praeities tai, kas geriausia, dedame daug pastangų, kad mūsų studijos būtų aktualios, inovatyvios ir paklausios ne tik tarp Lietuvos studentų. Šalia mūsų vientisųjų studijų programos turime 4 magistrantūros programas, kurių viena – tarptautinė, dėstoma anglų kalba. Džiugu, kad programą „Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė“ pasirinkusių studentų užsieniečių skaičius nuolat auga. Nauja tarpdalykinė bakalauro studijų programa „Verslas ir teisė“ sėkmingai startavo šį rugsėjį“, – teigia VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis.

VU Teisės fakultetas yra išskirtinis mūsų valstybės teisės sistemos elementas. Visų pagrindinių  teisės aktų – Konstitucijos, Civilinio, Darbo, Baudžiamojo kodeksų ir kitų įstatymų rengėjų grupių pagrindą sudarė fakulteto dėstytojai.

Du Teisės fakulteto dėstytojai – dr. Kęstutis Lapinskas ir prof. Jonas Prapiestis – yra Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, o tarptautinės teisės specialistas dr. Pranas Kūris – vienas pagrindinių šio akto formuluočių bendraautorių ir redaktorių.

VU Teisės fakultete parengti pirmieji įvairias Lietuvos teisės sritis aprėpiantys vadovėliai – Lietuvos civilinės, darbo, baudžiamosios teisės studijų priemonės.

Europos Žmogaus Teisių Teisme, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme teisėjais dirba ar dirbo net keletas Lietuvos valstybės deleguotų VU Teisės fakulteto dėstytojų, tarp jų – prof. Egidijus Kūris, Egidijus Bieliūnas, prof. Vilenas Vadapalas, prof. P. Kūris.

Lietuvos notarų, prokurorų ar advokatų daugumą sudaro būtent VU Teisės fakulteto absolventai.

Minėdamas Teisės fakulteto 375 metų jubiliejų VU rektorius prof. Artūras Žukauskas sako, kad teisės mokslas – vienas reikšmingiausių mokslų mūsų valstybei. „Džiaugiuosi, kad būtent VU Teisės fakulteto alumnai ir profesoriai formavo šiuolaikinę Lietuvą – demokratišką ir nepriklausomą, gerbiamą ir gerbiančią. Tarp šių universiteto sienų auga nauja talentų karta, o Teisės fakulteto bendruomenės indėlis ją ugdant yra nenuginčijamas. Linkiu išlaikyti unikalią šiame fakultete tvyrančią dvasią, lyderystę, veržlumą ir norą nuolat tobulėti“, – teigė VU rektorius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »