VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Publikuota: 2016 m. spalio 11 d. antradienis

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. Viename seniausių VU fakultetų šiuo metu – daugiau nei 1500 studentų ir beveik 100 dėstytojų, tarp jų tarptautiniu lygiu pripažinti mokslininkai ir teisininkai praktikai, dirbantys įvairiose teisės institucijose.

Kasmet VU Teisės fakultete parengiama apie 260 teisės magistrų, kurie pasirenka siekti advokato, teisėjo, prokuroro, įmonės teisininko, notaro, antstolio ir kitų su teise susijusių profesijų viešajame ir privačiame sektoriuose. Anksčiau teisininko profesija buvo asocijuojama su vyrais, o šiandien ją dažniau renkasi moterys – 60 proc. studentų yra merginos.

Teisės fakulteto istorija skaičiuojama nuo 1641 m. spalio 11 d. Iškilaus valstybės veikėjo Kazimiero Leono Sapiegos pastangos lėmė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos tą dieną išleista privilegija VU įsteigtas Teisės fakultetas.

L. Sapiegos idėja ir materialus indėlis – nekilnojamasis turtas, didžiulė knygų kolekcija, gausios piniginės aukos – leido sukurti iki tol Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neregėtą mokslo įstaigą, o vėlesnės kartos per šimtmečius puoselėjo, tobulino ir vedė į priekį VU Teisės fakultetą ten, kur jis yra dabar – teisės mokslo lyderis Lietuvoje.

„Pasiimdami iš praeities tai, kas geriausia, dedame daug pastangų, kad mūsų studijos būtų aktualios, inovatyvios ir paklausios ne tik tarp Lietuvos studentų. Šalia mūsų vientisųjų studijų programos turime 4 magistrantūros programas, kurių viena – tarptautinė, dėstoma anglų kalba. Džiugu, kad programą „Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė“ pasirinkusių studentų užsieniečių skaičius nuolat auga. Nauja tarpdalykinė bakalauro studijų programa „Verslas ir teisė“ sėkmingai startavo šį rugsėjį“, – teigia VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis.

VU Teisės fakultetas yra išskirtinis mūsų valstybės teisės sistemos elementas. Visų pagrindinių  teisės aktų – Konstitucijos, Civilinio, Darbo, Baudžiamojo kodeksų ir kitų įstatymų rengėjų grupių pagrindą sudarė fakulteto dėstytojai.

Du Teisės fakulteto dėstytojai – dr. Kęstutis Lapinskas ir prof. Jonas Prapiestis – yra Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, o tarptautinės teisės specialistas dr. Pranas Kūris – vienas pagrindinių šio akto formuluočių bendraautorių ir redaktorių.

VU Teisės fakultete parengti pirmieji įvairias Lietuvos teisės sritis aprėpiantys vadovėliai – Lietuvos civilinės, darbo, baudžiamosios teisės studijų priemonės.

Europos Žmogaus Teisių Teisme, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme teisėjais dirba ar dirbo net keletas Lietuvos valstybės deleguotų VU Teisės fakulteto dėstytojų, tarp jų – prof. Egidijus Kūris, Egidijus Bieliūnas, prof. Vilenas Vadapalas, prof. P. Kūris.

Lietuvos notarų, prokurorų ar advokatų daugumą sudaro būtent VU Teisės fakulteto absolventai.

Minėdamas Teisės fakulteto 375 metų jubiliejų VU rektorius prof. Artūras Žukauskas sako, kad teisės mokslas – vienas reikšmingiausių mokslų mūsų valstybei. „Džiaugiuosi, kad būtent VU Teisės fakulteto alumnai ir profesoriai formavo šiuolaikinę Lietuvą – demokratišką ir nepriklausomą, gerbiamą ir gerbiančią. Tarp šių universiteto sienų auga nauja talentų karta, o Teisės fakulteto bendruomenės indėlis ją ugdant yra nenuginčijamas. Linkiu išlaikyti unikalią šiame fakultete tvyrančią dvasią, lyderystę, veržlumą ir norą nuolat tobulėti“, – teigė VU rektorius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »