VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Publikuota: 2016 m. spalio 11 d. antradienis

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. Viename seniausių VU fakultetų šiuo metu – daugiau nei 1500 studentų ir beveik 100 dėstytojų, tarp jų tarptautiniu lygiu pripažinti mokslininkai ir teisininkai praktikai, dirbantys įvairiose teisės institucijose.

Kasmet VU Teisės fakultete parengiama apie 260 teisės magistrų, kurie pasirenka siekti advokato, teisėjo, prokuroro, įmonės teisininko, notaro, antstolio ir kitų su teise susijusių profesijų viešajame ir privačiame sektoriuose. Anksčiau teisininko profesija buvo asocijuojama su vyrais, o šiandien ją dažniau renkasi moterys – 60 proc. studentų yra merginos.

Teisės fakulteto istorija skaičiuojama nuo 1641 m. spalio 11 d. Iškilaus valstybės veikėjo Kazimiero Leono Sapiegos pastangos lėmė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos tą dieną išleista privilegija VU įsteigtas Teisės fakultetas.

L. Sapiegos idėja ir materialus indėlis – nekilnojamasis turtas, didžiulė knygų kolekcija, gausios piniginės aukos – leido sukurti iki tol Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neregėtą mokslo įstaigą, o vėlesnės kartos per šimtmečius puoselėjo, tobulino ir vedė į priekį VU Teisės fakultetą ten, kur jis yra dabar – teisės mokslo lyderis Lietuvoje.

„Pasiimdami iš praeities tai, kas geriausia, dedame daug pastangų, kad mūsų studijos būtų aktualios, inovatyvios ir paklausios ne tik tarp Lietuvos studentų. Šalia mūsų vientisųjų studijų programos turime 4 magistrantūros programas, kurių viena – tarptautinė, dėstoma anglų kalba. Džiugu, kad programą „Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė“ pasirinkusių studentų užsieniečių skaičius nuolat auga. Nauja tarpdalykinė bakalauro studijų programa „Verslas ir teisė“ sėkmingai startavo šį rugsėjį“, – teigia VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis.

VU Teisės fakultetas yra išskirtinis mūsų valstybės teisės sistemos elementas. Visų pagrindinių  teisės aktų – Konstitucijos, Civilinio, Darbo, Baudžiamojo kodeksų ir kitų įstatymų rengėjų grupių pagrindą sudarė fakulteto dėstytojai.

Du Teisės fakulteto dėstytojai – dr. Kęstutis Lapinskas ir prof. Jonas Prapiestis – yra Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, o tarptautinės teisės specialistas dr. Pranas Kūris – vienas pagrindinių šio akto formuluočių bendraautorių ir redaktorių.

VU Teisės fakultete parengti pirmieji įvairias Lietuvos teisės sritis aprėpiantys vadovėliai – Lietuvos civilinės, darbo, baudžiamosios teisės studijų priemonės.

Europos Žmogaus Teisių Teisme, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme teisėjais dirba ar dirbo net keletas Lietuvos valstybės deleguotų VU Teisės fakulteto dėstytojų, tarp jų – prof. Egidijus Kūris, Egidijus Bieliūnas, prof. Vilenas Vadapalas, prof. P. Kūris.

Lietuvos notarų, prokurorų ar advokatų daugumą sudaro būtent VU Teisės fakulteto absolventai.

Minėdamas Teisės fakulteto 375 metų jubiliejų VU rektorius prof. Artūras Žukauskas sako, kad teisės mokslas – vienas reikšmingiausių mokslų mūsų valstybei. „Džiaugiuosi, kad būtent VU Teisės fakulteto alumnai ir profesoriai formavo šiuolaikinę Lietuvą – demokratišką ir nepriklausomą, gerbiamą ir gerbiančią. Tarp šių universiteto sienų auga nauja talentų karta, o Teisės fakulteto bendruomenės indėlis ją ugdant yra nenuginčijamas. Linkiu išlaikyti unikalią šiame fakultete tvyrančią dvasią, lyderystę, veržlumą ir norą nuolat tobulėti“, – teigė VU rektorius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »