Prestižinė leidykla „Berghahn Books: New York, Oxford“ išleido Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docento, antropologo Donato Brandišausko monografiją „Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Spirits and Ambivalence among the Siberian Orochen Reindeer Herders and Hunters“. Ją leidėjai pasirinko kaip pirmąjį naujos knygų serijos „Studies in the Circumpolar North“ leidinį.

Monografijoje VU mokslininkas nagrinėja Vakarų mokslo tradicijoje netyrinėtą sėkmės ontologijos temą. Tarpusavyje susijusios etnografinės atvejo studijos atskleidžia socialinių, politinių ir gamtinių pokyčių įtaką elnių augintojų ir medžiotojų autochtonų gyvensenai posovietiniame Rytų Sibire (Rusija). Šie kismai analizuojami per aktyvius žmonių ir kitų nežmogiškų asmenų (gyvūnų, dvasių, kraštovaizdžio vietų) kasdieninius santykius, autochtonų sėkmės, rituališkumo, kraštovaizdžio suvokimą.

„Monografija kritikuoja gausius teiginius, randamus Vakarų mokslinėje literatūroje. Mokslininkų veikaluose įsitvirtinęs ikoninis vaizdinys, teigiantis, kad autochtonų bendruomenių santykis su aplinka ir kitais asmenimis konstruojamas per romantizuotus pagarbos santykius. Monografijoje parodau, kaip ambivalentiniai santykiai tarp žmonių ir nežmogiškų būtybių reiškiasi ne vien Sibiro autochtonų praktikose, bet ir kitose medžiotojų ir rankiotojų visuomenėse. Šiuos sudėtingus ir kompleksinius santykius analizuoju kaip dialoginį santykį tarp skirtingų veikėjų, nuolat perkuriančių tarpusavio santykių prasmes“, – sako VU Istorijos fakulteto docentas D. Brandišauskas.

Jis daugiau kaip dvejus metus praleido gyvendamas Sibiro autochtonų bendruomenėse. Tad elnių augintojų ir medžiotojų sėkmės ontologijos kaitą nagrinėjo pasitelkdamas stebėjimo duomenis, komparatyvinius, etnografinius ir archyvinius šaltinius, socialinių mokslų teorijas. VU antropologas pasiūlė originalią teoriją, kuri gausia etnografine medžiaga iliustruoja sėkmės ontologijos raišką žmonių, gyvūnų, dvasių, kraštovaizdžio ir valstybės tarpusavio santykių kontekste. Sėkmė analizuojama kaip galios santykių tarp skirtingų asmenų, judėjimo, kasdienių žinių, įgūdžių, atgimstančių religinių praktikų ir moralės padarinys.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja savo tyrimus publikuoti pripažintoje mokslo leidykloje. Tai užtikrina akademinę karjerą pasaulio universitetuose, finansavimą tolesnei mokslinei veiklai, suteikia galimybes vadovauti tyrimų projektams. Prestižinės leidyklos turi griežtą kelių pakopų recenzavimo ir atrankos procedūrą, todėl mokslininkui tenka įdėti daug pastangų rengiant paraiškas skirtingoms mokslo leidykloms, tobulinant savo monografiją ir bandant įtikinti kurio nors leidėjo mokslinį komitetą“, – apibendrina VU antropologas.

Norėdamas išleisti monografiją prestižinėje leidykloje, tyrėjas privalo pateikti išsamią paraišką ir monografijos santrauką. Jas įvertina tam tikros srities profesionalai leidėjai ir trys preliminarūs recenzentai mokslininkai. Jei jų vertinimai vienbalsiai teigiami, monografijos tekstą skaito ir kritiškai vertina nepriklausomi ekspertai, t. y. anonimiškai parinkti lyderiaujantys savo tyrimų srities specialistai, vėliau – knygų serijos redaktoriai, mokslininkai ekspertai. Tik esant vienbalsiam redaktorių ir ekspertų pritarimui tekstas rengiamas spaudai. Šis procesas gali užtrukti nuo dvejų iki ketverių metų.

„Berghahn Books“ yra nepriklausomas išskirtinių humanitarinių ir socialinių mokslo veikalų ir žurnalų leidėjas, kasmet išleidžiantis apie 40 žurnalų ir 100 monografijų antropologijos, migracijos ir pabėgėlių, globalios sveikatos, tarptautinių santykių, geografijos, istorijos ir filmų mokslo tyrimų temomis. Leidykla turi padalinius Niujorke (JAV) ir Oksforde (Didžioji Britanija).