VU biotechnologų sukurtas metodas – išskirtiniame mokslo žurnale

Publikuota: 2017 m. vasario 27 d. pirmadienis

Prestižinio žurnalo „Molecular Cell“ vasario numeryje pristatomas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės (Zdislav Staševskij, Povilas Gibas, dr. Juozas Gordevičius, dr. Edita Kriukienė ir prof. Saulius Klimašauskas) sukurtas naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas TOP-seq (angl. Tethered Oligonucleotide-Primed sequencing).

Publikacijoje VU mokslininkai pirmą kartą pritaikė netipišką kovalentinį nemodifikuotų CG sekų žymėjimą žmogaus genomo modifikacijų analizei. Žymėjimo reakcijos metu prie kiekvieno tiriamo CG dinukleotido yra chemiškai prijungiamas universalus DNR pradmuo, kurį DNR polimerazė panaudoja DNR sintezės invazijai į genominę DNR – tai naujas ir netipiškas DNR polimerazės gebėjimas, kurio mechanizmas dar neištirtas. Taip nuo žymėtų CG dinukleotidų yra inicijuojama DNR polimerizacija ir nuskaitomos kaimyninės sritys, leidžiančios nustatyti CG poziciją genominėje DNR nukleotido tikslumu.

„Molecular Cell“ publikuotame straipsnyje taip pat pristatomas žmogaus sveikų ir vėžinių audinių epigenetinių DNR modifikavimo profilių tyrimas, kuris parodė, kad TOP-seq metodas pasižymi aukšta skiriamąja geba, jautrumu, greita kompiuterine duomenų analize ir ekonomiškumu. VU mokslininkų grupės nuomone, naujasis metodas leis paspartinti ir atpiginti klinikinius epigenetinių ligų tyrimus, kuriuos dažnai riboja didelės įprastų epigenominių metodų sąnaudos, o tai palengvins novatoriškų medicinos diagnostikos priemonių kūrimą.

DNR metilinimas CG sekose yra kertinis aukštesniųjų organizmų, įskaitant žmogaus, epigenetinės reguliacijos veiksnys, charakterizuojantis skirtingus audinius bei ląstelių tipus ir lemiantis ląstelės genų raiškos ypatumus. DNR modifikavimo pokyčiai siejami su senėjimo procesais, taip pat daugelio kompleksinių ligų, pavyzdžiui, diabeto, šizofrenijos ar vėžio, atsiradimu ir tėkme. Šis naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas leidžia kryptingai kovalentiškai pažymėti nemodifikuotas genomo sritis ir tiksliai nustatyti nemodifikuotų CG pozicijas genominėje DNR.

VU mokslininkų grupės idėja DNR metilinimo profilių nustatymui panaudoti nemodifikuotų genominių sričių analizę jau pristatyta 2013 m. publikacijoje „Nature Communications“ žurnale, priklausančiam vienai autoritetingiausių pasaulio mokslo leidyklų „Nature Publishing Group“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »