VU doktorantei – prestižinė Fulbrighto stipendija

Publikuota: 2016 m. liepos 7 d. ketvirtadienis

Vasaros pabaiga Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantei Austei Valinčiūtei žada naujo etapo pradžią. Jaunoji mokslininkė laimėjo prestižinę Fulbrighto stipendiją, tad devynis mėnesius praleis JAV. Ten atliks jau suplanuotas užduotis, skirtas būsimai disertacijai.

„Konkursas šiai stipendijai laimėti yra daugiapakopis ir itin konkurencingas. Lietuvoje skiriamos vos kelios stipendijos. Daug laiko skyriau ne tik paraiškos ruošimui ar motyvacinio laiško rašymui, bet ir tam, kad suvokčiau platesnę Fulbright programos reikšmę. Be galo džiaugiuosi, kad programos atstovai tiek Lietuvoje, tiek JAV įvertino mane ir mano projektą. Suteiktą galimybę ketinu maksimaliai išnaudoti profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui“, – sako antrųjų metų Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorantė A. Valinčiūtė.

Mergina stažuosis Viskonsino-Madisono universitete. Ši prestižinė JAV mokslo institucija pirmauja ne tik visos šalies, bet ir pasauliniuose universitetų reitinguose. Ji išsiskiria ir tuo, kad moksliniams tyrimams skiria daugiau nei 1 mlrd. dolerių per metus. Nuo 1972 metų Viskonsino-Madisono universitetas patenka tarp penkių JAV institucijų, daugiausia lėšų skiriančių moksliniams tyrimams. Doktorantės stažuotės akademiniu vadovu tapo prof. Dietramas Scheufele. Jis yra pasauliniu mastu žinomas mokslo komunikacijos specialistas, turintis vienus aukščiausių pasaulyje citavimo rodiklius socialiniuose moksluose.

Komunikacijos fakulteto doktorantė disertacijoje nagrinėja mokslo komunikaciją – procesą, kurio metu formuojamas ryšys tarp visuomenės ir mokslo bei technologijų. A. Valinčiūtė domisi, kaip visuomenė susidaro nuomonę ir priima sprendimus įvairiais su mokslu susijusiais klausimais, pavyzdžiui, ar skiepyti savo vaikus. Savo tyrimais jaunoji mokslininkė siekia nustatyti efektyviausias komunikacines strategijas bendraujant su asmenimis ir grupėmis, kurios abejoja įvairių mokslo pasiekimų, ypač sveikatos srityje, svarba ir būtinumu.

„Šiuolaikinėje visuomenėje mokslas, nepaisant įspūdingų pasiekimų ir sparčios technologinės plėtros, neretai siejamas su įvairiomis grėsmėmis. Kartais jos pagrįstos, bet dažnai būna visiškai neracionalios. Tokios tariamos grėsmės, įgavusios platų mastą, gali neigiamai veikti ne tik nedideles grupes, kurios inicijuoja ir palaiko įvairias fobijas, bet ir visuomenės socialinę, ekonominę raidą“, – mokslo komunikacijos svarbą pabrėžia pašnekovė. Jos teigimu, nemažai tyrimų rodo, kad objektyvios informacijos kiekis ir prieinamumas nebūtinai mažina priešiškumą mokslo ir technologijų plėtrai. Už neigiamų, emociškai „užkrautų“ požiūrių slypi gilesni veiksniai, kuriuos identifikavus ir sėkmingai pritaikius mokslo komunikacijoje ryšys tarp mokslo ir visuomenės galėtų tapti harmoningesnis.

„Mano tyrimai galėtų būti pritaikomi nustatant teisinį reguliavimą klausimuose, susijusiuose su mokslo rezultatų diegimu praktikoje, taip pat galėtų prisidėti prie nepasitikėjimo barjerų mažinimo organizuojant visuomenės sveikatos kampanijas, politinėse diskusijose įvairiais visuomenei aktualiais klausimais, kylančiais iš spartaus mokslo ir technologijų progreso“, – savo mokslinių tyrimų aktualumą paaiškina A. Valinčiūtė.

Stažuotėje ji rengs disertacijoje numatyto eksperimentinio tyrimo planą, atliks bandomąjį tyrimą, kurį vėliau įgyvendins Lietuvoje. Jaunoji mokslininkė apgailestauja, kad, nors tinkamai parengta metodika yra svarbiausia mokslinių tyrimų kokybės sąlyga, tačiau ji iki šiol lieka vienu silpniausių socialinių mokslų aspektų. Dėl to galimybė bendradarbiauti su tyrėjais, turinčiais aukščiausio lygio patirtį tokių tyrimų vykdyme, neabejotinai prisidės prie pašnekovės disertacijos kokybės.

Mokslo komunikacijoje A. Valinčiūtė – ne naujokė. Tarp bakalauro studijų Braitono universitete ir magistro studijų Amsterdamo universitete trumpam grįžusi į Lietuvą įsijungė į Lietuvos mokslo tarybos vykdomą projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“. Baigusi magistrantūros studijas, prisidėjo prie Britų tarybos atstovybės Lietuvoje organizuojamo mokslo populiarinimo konkurso „Šlovės laboratorija“. Tuomet galutinai suprato mokslo komunikacijos svarbą ir tai, kokį stiprų teigiamą poveikį visuomenės nuomonei gali turėti tinkama mokslinių idėjų ir pasiekimų sklaida.

„Savo tyrimais norėčiau prisidėti prie mokslo komunikacijos Lietuvoje plėtojimo. Komunikacijos, kuri padėtų lengviau įveikti priešpriešas ir kontroversijas, kylančias sprendžiant visuomenei aktualius klausimus“, – reziumuoja Fulbrighto stipendininkė.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »