VU fizikai atrado naują būdą sąveikai tarp atomų tirti

Publikuota: 2017 m. vasario 20 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) vyriausieji mokslo darbuotojai Julius Ruseckas ir Gediminas Juzeliūnas kartu su Taivano nacionalinio Tsing Hua universiteto profesoriumi Ite Yu pasiūlė naują būdą tirti sąveikai tarp vadinamųjų Rydbergo atomų juos paveikus šviesos pluoštais. Šis mokslininkų atradimas sulaukė tarptautinio pripažinimo – jų darbas išspausdintas žurnale „Physical Review A“, o jo redaktoriai straipsnį išskyrė kaip vertą ypatingo dėmesio („Editor’s Suggestion“).

„Rydbergo atomuose vienas iš elektronų yra permetamas į dideliu atstumu nuo atomo branduolio nusidriekusią orbitą (1 pav.), o skirtingų Rydbergo atomų elektronų debesėliai persikloja (2 pav.). Tokie Rydbergo atomai pasižymi daugeliu išskirtinių savybių, pavyzdžiui, yra labai jautrūs išoriniams elektriniams ar magnetiniams laukams. Pastaruoju metu įvairių šalių fizikai labai domisi Rydbergo atomais, nes tarp jų esanti labai stipri sąveika leidžia valdyti atomus ir sukurti neįprastas kvantines būsenas. Ši sąveika prilygsta Kulono (Coulomb) sąveikai tarp jonų. Vienas jos pasireiškimų vadinamas Rydbergo blokada. Šviesai vieną atomą sužadinus iki Rydbergo būsenos, stipri sąveika su gretimais atomais pakeičia pastarųjų savybes ir nuslopina jų galimybes sugerti šviesą. Rydbergo blokada gali būti taikoma kvantinei informacijai apdoroti ir netiesinei kvantinei optikai“, – paaiškina VU TFAI vadovas habil. dr. G. Juzeliūnas.

„Rydbergo atomus galima valdyti ir panaudojus kitą netiesinės optikos reiškinį – elektromagnetiškai sukeltą praskaidrėjimą, – papildo dr. J. Ruseckas. – Veikiant didesnio intensyvumo šviesos pluoštui, kitas silpnesnis šviesos pluoštas sulėtėja ir gali neslopdamas sklisti per terpę, kuri įprastomis sąlygomis sugeria šviesą. Sklindant šiems dviem pluoštams, atomas pereina į ypatingą kvantinę būseną, vadinamą tamsia, kuriai esant jis nebesugeria šviesos. Tokia atomo būsena turi informaciją apie lėtai terpėje sklindančios šviesos kvantines savybes. Todėl duomenys apie šviesos pluoštą išlieka atomuose net ir išjungus papildomą šviesos pluoštą. Tokiu būdu lėtai sklindantį šviesos impulsą galima „įrašyti“ atomų terpėje ir po kurio laiko atgaminti vėl įjungiant antrąjį šviesos pluoštą. Parinkus šviesos dažnius taip, kad elektromagnetiškai indukuoto praskaidrėjimo reiškinyje dalyvautų Rydbergo lygmenys, stipri sąveika tarp atomų gali būti paversta efektyvia sąveika tarp fotonų, kas labai svarbu netiesinei kvantinei optikai.“

Dr. J. Ruseckas, I. Yu ir habil. dr. G. Juzeliūnas ištyrė ir pasiūlė naujo pobūdžio Rydbergo atomų sąveiką su spinduliuote. Išsaugojus lėtą šviesą Rydbergo atomų terpėje, atomai papildomai paveikiami tinkamai parinkta žemo dažnio spinduliuote (3 pav., pažymėta simboliu π/2), permetančia Rydbergo elektronus į norimas orbitas. Tada sąveika tarp atomų labiausiai pasireiškia ne šviesai lėtai sklindant terpėje, kaip buvo iki šiol, o šviesos saugojimo metu, kai iš tiesų jokios šviesos nėra. Atgamintos šviesos kvantines savybes, fizikų apibūdinamas antros eilės koreliacine funkcija, nulemia atomų tarpusavio sąveika V. Todėl atgamintos šviesos analizė leidžia optiniais metodais tirti sąveiką tarp Rydbergo atomų. Matavimo jautrumas gali būti pagerintas didinant šviesos saugojimo trukmę. Todėl VU ir Taivano mokslininkų pasiūlytas metodas leidžia optiniais būdais tirti sąveiką tarp dideliais atstumais nutolusių Rydbergo atomų. Metodas taip pat gali būti taikomas kvantinei informacijai apdorot, pasitelkiant Rydbergo atomus bei fotonus.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »