VU fizikas triumfavo Europos palydovinės navigacijos konkurse

Publikuota: 2016 m. lapkričio 25 d. penktadienis

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Saulius Rudys tapo Europos palydovinės navigacijos konkurso nugalėtoju regionų kategorijoje. Tai – antrasis kartas iš eilės, kai VU mokslininkas pelno šį apdovanojimą.

Dr. S. Rudžiui sėkmę neša radijo antenomis paremtos inovacijos. Praėjusiais metais fizikas laimėjo konkursą kartu su sūnumi Mantautu Rudžiu pristatęs nepastebimą dviračių apsaugos nuo vagysčių sistemą, sudarytą iš gerai užmaskuotų siųstuvų. Šiais metais pergalę dr. S. Rudžiui atnešė papildomos dronų įrangos, matuojančios elektromagnetinį suderinamumą, išradimas. Ši įranga išsiskyrė ir ypatingu lengvumu, ir mažomis gamybos sąnaudomis.

Profesionalios antenų sistemos gali būti itin sudėtingos struktūros. Norint sumažinti įrengimo klaidų ir nepavykusių projektų riziką, svarbu žinoti, ar planuojama įrengti sistema atitinka numatomus parametrus. Tačiau šie parametrai laikui bėgant taip pat gali pakisti. Vienas iš svarbiausių parametrų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, yra antenos spinduliuotės modelis, o tai išmatuoti naudojant antžeminę įrangą yra keblu. Vienas įprastų šios problemos sprendimų – sraigtasparnių pasitelkimas matavimams atlikti. Tačiau toks sprendimas yra labai brangus. Būta ir bandymų pasitelkti sunkiuosius dronus spinduliuotės modeliams matuoti, tačiau rinkoje neatsirado jokių programinės bei techninės įrangos tiekėjų.

VU komanda su dr. S. Rudžiu priešakyje sukūrė ir konkursui pristatė ypač lengvą ir pigią lengviesiems dronams skirtą įrangą naudodami autonominių įrenginių koncepciją (angl. standalone device concept). Įrangai nereikia jokios papildomos elektros jungties, ji sveria vos 200 gramų ir yra suderinama su pigiais ir populiariais rinkoje parduodamais DJI Phantom dronais. Ši įranga gali atlikti svarbius matavimus ir yra prieinama tiek profesionalams, tiek radijo mėgėjams.

Kasmet Europos palydovinės navigacijos konkursas (ESNC) apdovanoja paslaugų, produktų ar verslo inovacijas, kurios naudojasi palydovine navigacija kasdieniame gyvenime. Bendras prizų fondas yra vertinamas maždaug 1 mln. eurų. Šie metai konkursui buvo rekordiniai – kūrėjai iš daugiau nei 40 šalių pateikė net 413 inovacijų idėjų. Per trylika savo gyvavimo metų konkursas yra sulaukęs daugiau nei 10 000 dalyvių ir beveik 4 000 idėjų, iš kurių 305 buvo apdovanotos.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »