VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Publikuota: 2017 m. kovo 7 d. antradienis

Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų.

„Apie sudėtingus mokslo pasiekimus papasakoti paprastai, įdomiai ir suprantamai, įtvirtinti Vilniaus universiteto, kaip mokslo lyderio, reputaciją ir sudominti būsimus studentus mokslu – tokius tikslus kėlėme sau planuodami profesoriaus V. Šikšnio išradimo viešinimo kampaniją”, - sako VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vadovė Vilma Radzevičienė.

Anot jos, itin sudėtinga užduotimi tapo mokslininkų telkimas užsienyje, tačiau kampanijos metu ji nepasirodė neįveikiama: „Norėjome tapti ne tik informacijos apie mokslininko pasiekimus teikėju, bet ir sutelkiančiu partneriu Lietuvoje ir už šalies ribų. Profesoriaus indėlis į Nobelio premijos vertą išradimą tapo visos Lietuvos pasididžiavimu, o tai ir yra didžiausia pridėtinė vertė, kurią galime sukurti”, - džiaugsmo neslėpė VU komunikacijos vadovė.

VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis) buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui.

Projekto metu bendradarbiaujant su komunikacijos agentūra „Fabula Hill+Knowlton Strategies” išradimui pristatyti buvo sukurti jį aiškinantys vaizdo įrašai lietuvių ir anglų kalbomis, įvairios publikacijos šalies ir užsienio žiniasklaidoje, didelį indėlį į jo populiarinimą įdėjo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės, valdžios institucijų atstovai.

Kampanijos metu socialiniuose tinkluose vien vaizdo įrašai sulaukė daugiau nei  171 tūkst. peržiūrų ir tapo žiūrimiausiais lietuviškais mokslo tematikos vaizdo įrašais nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuriais pasidalino daugiau nei 1,1 tūkst. socialinių tinklų lankytojų.

Profesorius už savo atradimą buvo įvertintas prestižine Harvardo universiteto „Warren Alpert” premija ir priimtas į gyvybės mokslų elitą vienijančią Europos molekulinės biologijos organizaciją, už nuopelnus Lietuvai ir mokslui V. Šikšnį dukart apdovanojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, 2017 m. sausį tyrėjas antrąkart tapo žurnalo „Veidas” projekto „Mini Nobelis” laureatu.

Vasarį V. Šikšnys kartu su mokslininke iš Max Planck instituto Berlyne Emmanuelle Charpentier apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk” „Novozymes” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų).

Šaltinis: VU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »