VU profesorei – atsakingos pareigos Europos kardiologų draugijoje

Publikuota: 2016 m. lapkričio 3 d. ketvirtadienis

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė (žr. nuotraukoje) tapo Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare.

„Manau, visai mūsų šalies kardiologijos bendruomenei svarbu, kad Lietuvos atstovas išrinktas į Širdies nepakankamumo asociacijos valdybą. O man, be abejo, toks įvertinimas ir pripažinimas taip pat labai svarbus. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijai priklauso daug autoritetingų narių iš pasaulyje pripažintų akademinių ir gydymo įstaigų. Pastaruoju metu siekiama integruoti į valdybą daugiau narių iš skirtingų valstybių. Man didžiulė garbė, kad teks dirbti su Europos lyderiais kardiologijos srityje: su tais, kurie rengia gydymo gaires, formuoja širdies nepakankamumo gydymo politiką ir kelia šios subspecialybės prestižą“, – sako prof. J. Čelutkienė.

Pasak jos, širdies nepakankamumo gydymas – viena sparčiausiai besivystančių kardiologijos sričių ne tik dėl nuolat atsirandančių inovatyvių vaistų, bet ir dėl sukuriamų naujų prietaisų, diagnostinės įrangos. Tad Širdies nepakankamumo asociacija yra didžiausia ir stipriausia iš dukterinių Europos kardiologų draugijos organizacijų tiek pagal narių skaičių, tiek pagal veiklos apimtis.

VU mokslininkė prisidės prie ateinančių metų kongresų, kuriuos organizuos Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija, programų formavimo. Viena iš visus narius labiausiai jungiančių veiklų – planuojamas programos „Global Heart Failure Awareness“ įgyvendinimas. Jos tikslas – kuo plačiau Europos šalyse paskleisti teisingą suvokimą apie širdies nepakankamumą, mokyti jį kontroliuoti.

„Širdies nepakankamumo paplitimo mastai daugelio ekspertų prilyginami epidemijai. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė taip pat jaučia, kad kartą per metus organizuojamo Europos širdies nepakankamumo dienai skirto renginio šviesti visuomenei nepakanka. Tokios pavienės bangos negali iš esmės pakeisti situacijos, taigi kuriamas bendras veiksmų planas, kuris bus įgyvendinamas visose šalyse vienu metu ir su plačiu užmoju, – pasakoja prof. J. Čelutkienė. – Šiandien Širdies nepakankamumo asociacija jungiasi ir prie naujos Europos Parlamento iniciatyvos, skirtos širdies nepakankamumo suvokimui gerinti. Ja siekiama paraginti šalių sveikatos politikus skirti daugiau dėmesio ir svaresnę finansinę paramą šiai sveikatos problemai spręsti. Tai aktualu ir Lietuvai, nes galėtų pagreitinti mūsų pradėtų iniciatyvų įgyvendinimą.“

Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuotas daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to pirmiausia fizinio krūvio metu, o vėliau esant ramybės būsenai pasireiškia dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »