VU profesorei – atsakingos pareigos Europos kardiologų draugijoje

Publikuota: 2016 m. lapkričio 3 d. ketvirtadienis

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė (žr. nuotraukoje) tapo Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare.

„Manau, visai mūsų šalies kardiologijos bendruomenei svarbu, kad Lietuvos atstovas išrinktas į Širdies nepakankamumo asociacijos valdybą. O man, be abejo, toks įvertinimas ir pripažinimas taip pat labai svarbus. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijai priklauso daug autoritetingų narių iš pasaulyje pripažintų akademinių ir gydymo įstaigų. Pastaruoju metu siekiama integruoti į valdybą daugiau narių iš skirtingų valstybių. Man didžiulė garbė, kad teks dirbti su Europos lyderiais kardiologijos srityje: su tais, kurie rengia gydymo gaires, formuoja širdies nepakankamumo gydymo politiką ir kelia šios subspecialybės prestižą“, – sako prof. J. Čelutkienė.

Pasak jos, širdies nepakankamumo gydymas – viena sparčiausiai besivystančių kardiologijos sričių ne tik dėl nuolat atsirandančių inovatyvių vaistų, bet ir dėl sukuriamų naujų prietaisų, diagnostinės įrangos. Tad Širdies nepakankamumo asociacija yra didžiausia ir stipriausia iš dukterinių Europos kardiologų draugijos organizacijų tiek pagal narių skaičių, tiek pagal veiklos apimtis.

VU mokslininkė prisidės prie ateinančių metų kongresų, kuriuos organizuos Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija, programų formavimo. Viena iš visus narius labiausiai jungiančių veiklų – planuojamas programos „Global Heart Failure Awareness“ įgyvendinimas. Jos tikslas – kuo plačiau Europos šalyse paskleisti teisingą suvokimą apie širdies nepakankamumą, mokyti jį kontroliuoti.

„Širdies nepakankamumo paplitimo mastai daugelio ekspertų prilyginami epidemijai. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė taip pat jaučia, kad kartą per metus organizuojamo Europos širdies nepakankamumo dienai skirto renginio šviesti visuomenei nepakanka. Tokios pavienės bangos negali iš esmės pakeisti situacijos, taigi kuriamas bendras veiksmų planas, kuris bus įgyvendinamas visose šalyse vienu metu ir su plačiu užmoju, – pasakoja prof. J. Čelutkienė. – Šiandien Širdies nepakankamumo asociacija jungiasi ir prie naujos Europos Parlamento iniciatyvos, skirtos širdies nepakankamumo suvokimui gerinti. Ja siekiama paraginti šalių sveikatos politikus skirti daugiau dėmesio ir svaresnę finansinę paramą šiai sveikatos problemai spręsti. Tai aktualu ir Lietuvai, nes galėtų pagreitinti mūsų pradėtų iniciatyvų įgyvendinimą.“

Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuotas daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to pirmiausia fizinio krūvio metu, o vėliau esant ramybės būsenai pasireiškia dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »