VU profesorei – atsakingos pareigos Europos kardiologų draugijoje

Publikuota: 2016 m. lapkričio 3 d. ketvirtadienis

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė (žr. nuotraukoje) tapo Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare.

„Manau, visai mūsų šalies kardiologijos bendruomenei svarbu, kad Lietuvos atstovas išrinktas į Širdies nepakankamumo asociacijos valdybą. O man, be abejo, toks įvertinimas ir pripažinimas taip pat labai svarbus. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijai priklauso daug autoritetingų narių iš pasaulyje pripažintų akademinių ir gydymo įstaigų. Pastaruoju metu siekiama integruoti į valdybą daugiau narių iš skirtingų valstybių. Man didžiulė garbė, kad teks dirbti su Europos lyderiais kardiologijos srityje: su tais, kurie rengia gydymo gaires, formuoja širdies nepakankamumo gydymo politiką ir kelia šios subspecialybės prestižą“, – sako prof. J. Čelutkienė.

Pasak jos, širdies nepakankamumo gydymas – viena sparčiausiai besivystančių kardiologijos sričių ne tik dėl nuolat atsirandančių inovatyvių vaistų, bet ir dėl sukuriamų naujų prietaisų, diagnostinės įrangos. Tad Širdies nepakankamumo asociacija yra didžiausia ir stipriausia iš dukterinių Europos kardiologų draugijos organizacijų tiek pagal narių skaičių, tiek pagal veiklos apimtis.

VU mokslininkė prisidės prie ateinančių metų kongresų, kuriuos organizuos Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija, programų formavimo. Viena iš visus narius labiausiai jungiančių veiklų – planuojamas programos „Global Heart Failure Awareness“ įgyvendinimas. Jos tikslas – kuo plačiau Europos šalyse paskleisti teisingą suvokimą apie širdies nepakankamumą, mokyti jį kontroliuoti.

„Širdies nepakankamumo paplitimo mastai daugelio ekspertų prilyginami epidemijai. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė taip pat jaučia, kad kartą per metus organizuojamo Europos širdies nepakankamumo dienai skirto renginio šviesti visuomenei nepakanka. Tokios pavienės bangos negali iš esmės pakeisti situacijos, taigi kuriamas bendras veiksmų planas, kuris bus įgyvendinamas visose šalyse vienu metu ir su plačiu užmoju, – pasakoja prof. J. Čelutkienė. – Šiandien Širdies nepakankamumo asociacija jungiasi ir prie naujos Europos Parlamento iniciatyvos, skirtos širdies nepakankamumo suvokimui gerinti. Ja siekiama paraginti šalių sveikatos politikus skirti daugiau dėmesio ir svaresnę finansinę paramą šiai sveikatos problemai spręsti. Tai aktualu ir Lietuvai, nes galėtų pagreitinti mūsų pradėtų iniciatyvų įgyvendinimą.“

Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuotas daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to pirmiausia fizinio krūvio metu, o vėliau esant ramybės būsenai pasireiškia dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »