VU profesorei – atsakingos pareigos Europos kardiologų draugijoje

Publikuota: 2016 m. lapkričio 3 d. ketvirtadienis

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė (žr. nuotraukoje) tapo Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare.

„Manau, visai mūsų šalies kardiologijos bendruomenei svarbu, kad Lietuvos atstovas išrinktas į Širdies nepakankamumo asociacijos valdybą. O man, be abejo, toks įvertinimas ir pripažinimas taip pat labai svarbus. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijai priklauso daug autoritetingų narių iš pasaulyje pripažintų akademinių ir gydymo įstaigų. Pastaruoju metu siekiama integruoti į valdybą daugiau narių iš skirtingų valstybių. Man didžiulė garbė, kad teks dirbti su Europos lyderiais kardiologijos srityje: su tais, kurie rengia gydymo gaires, formuoja širdies nepakankamumo gydymo politiką ir kelia šios subspecialybės prestižą“, – sako prof. J. Čelutkienė.

Pasak jos, širdies nepakankamumo gydymas – viena sparčiausiai besivystančių kardiologijos sričių ne tik dėl nuolat atsirandančių inovatyvių vaistų, bet ir dėl sukuriamų naujų prietaisų, diagnostinės įrangos. Tad Širdies nepakankamumo asociacija yra didžiausia ir stipriausia iš dukterinių Europos kardiologų draugijos organizacijų tiek pagal narių skaičių, tiek pagal veiklos apimtis.

VU mokslininkė prisidės prie ateinančių metų kongresų, kuriuos organizuos Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija, programų formavimo. Viena iš visus narius labiausiai jungiančių veiklų – planuojamas programos „Global Heart Failure Awareness“ įgyvendinimas. Jos tikslas – kuo plačiau Europos šalyse paskleisti teisingą suvokimą apie širdies nepakankamumą, mokyti jį kontroliuoti.

„Širdies nepakankamumo paplitimo mastai daugelio ekspertų prilyginami epidemijai. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė taip pat jaučia, kad kartą per metus organizuojamo Europos širdies nepakankamumo dienai skirto renginio šviesti visuomenei nepakanka. Tokios pavienės bangos negali iš esmės pakeisti situacijos, taigi kuriamas bendras veiksmų planas, kuris bus įgyvendinamas visose šalyse vienu metu ir su plačiu užmoju, – pasakoja prof. J. Čelutkienė. – Šiandien Širdies nepakankamumo asociacija jungiasi ir prie naujos Europos Parlamento iniciatyvos, skirtos širdies nepakankamumo suvokimui gerinti. Ja siekiama paraginti šalių sveikatos politikus skirti daugiau dėmesio ir svaresnę finansinę paramą šiai sveikatos problemai spręsti. Tai aktualu ir Lietuvai, nes galėtų pagreitinti mūsų pradėtų iniciatyvų įgyvendinimą.“

Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Prieš dvejus metus Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuotas daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų. Per kelerius metus pacientų skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. Sergant širdies nepakankamumu nusilpęs širdies raumuo nepajėgia kiekvieno organo aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to pirmiausia fizinio krūvio metu, o vėliau esant ramybės būsenai pasireiškia dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »