VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Publikuota: 2017 m. kovo 27 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą.

VU profesoriaus vykdomas tarpdisciplininis „Single-cell temporal tracking of epigenetic DNA marks“ tyrimas jungia chemiją, biologiją ir epigeniką. „Prestižinės „Nobelio“ premijos yra skiriamos už jau nuveiktus darbus ir jų rezultatus, o EMT dotacijos patyrusiems tyrėjams yra solidžiausias ir Europos mokslo bendruomenėje pripažįstamas įvertinimas patiems tyrėjams ir jų mokslinio tyrimo procesui, potencialui. Labai didžiuojuosi šiuo pasiekimu – tai yra ne tik mano, bet ir universiteto bei viso Lietuvos mokslo laimėjimas, – teigia prof. Saulius Klimašauskas. – Džiaugiuosi pralaužęs ledus ir tikiuosi, jog dar ne kartą Lietuva bus tarp dotacijas gaunančių šalių.“

EMT dotacijos yra skiriamos tyrėjams ir jų grupėms, vykdančioms proveržį skatinančius, didelės rizikos ir naudos mokslinius tyrimus. Tikimasi, kad finansavimas padės didinti Europos mokslo pažangą, skatinti tyrėjų dinamiškumą ir kūrybingumą. Pasak profesoriaus, ši dotacija suteikia laisvės mokslininkui būti mokslininku ir susikoncentruoti į patį tyrimo procesą: „Ji leidžia neapsiriboti įprastais trumpalaikiais tyrimais ir siekti aukščiau kabančių, didesnių vaisių moksle.“

„Ši dotacija yra mokslininko itin aukšto lygio ir profesionalumo pripažinimas ne tik šalies, bet ir pasauliniu mastu. Didžiuojamės, kad mūsų tyrėjų įdirbis yra matomas ir vertinamas, o kartu tai yra dar vienas įrodymas, jog tvirtai žengiame savo vizijos link – stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais. Be galo džiugu ir todėl, kad į būsimus tyrimus galės aktyviai įsitraukti ir jaunieji mūsų mokslininkai, kuriems ši patirtis bus labai naudinga“, – džiaugiasi VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Pasak prof. S. Klimašausko, gautos lėšos bus investuotos suteikti platesnį mastą ir didesnę spartą vykdomam tyrimui – bus perkama pažangiausioms technologijoms plėtoti būtinų reagentų, planuojama įsigyti reikalingų prietaisų ir kitų priemonių. Be profesoriaus vadovaujamo DNR modifikacijos tyrimų skyriaus darbuotojų, projektas sujungs ir kitų VU Gyvybės mokslų centre dirbančių jaunų mokslininkų – dr. Lino Mažučio, dr. Urtės Neniškytės ir jų komandų kompetencijas. Numatomas bendradarbiavimas ir su Vokietijoje dirbančio buvusio VU Biotechnologijos instituto mokslininko dr. G. Lukinavičiaus grupe.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »