VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Publikuota: 2017 m. birželio 8 d. ketvirtadienis

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. Susitikimą pradėjęs LEU rektorius Algirdas Gaižutis savo kalboje akcentavo Lietuvos Vyriausybės valstybinių universitetų optimizavimo planą, kuris liečia visus aukštojo mokslo dalyvius. Akademikas prisiminė neseniai lankęsis Vroclavo universitete, kuriame vyko IV tarptautinis lituanistų kongresas: „Lenkijoje taip pat vyksta pakankamai rimti procesai. Aukštųjų mokslų pertvarka vyksta visoje Europoje,“ – kalbėjo LEU rektorius.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas pasidžiaugė naujomis švietimo permainomis: „Atsirado politinis ryžtas ir valstybės noras keisti aukštąjį mokslą,“ – tikino VU rektorius. Anot profesoriaus Artūro Žukausko, jų universitetas nėra naujokas rengiant pedagogus: „Keletą metų rengiame studentus, kurie gali rinktis gretutines pedagogikos studijas. Istorijos, matematikos studentai studijuoja vienerius metus trunkančias pedagogikos studijų programas. Neseniai pradėjo veikti Ugdymo mokslų institutas.“ Uždavus klausimą, kokia bus naujojo padalinio, susijusio su LEU, struktūra, Artūras Žukauskas atsakė: „Naujojo padalinio autonomija priklausys nuo valstybės ir universiteto valdžios – Senato bei Tarybos. Dabar mes turime šimtą darbuotojų. Nežinome, kiek ateis jūsų, tačiau greičiausiai bus jungiamasi prie mūsų instituto.“

LEU bendruomenės nariams buvo aktualūs klausimai apie meno, sporto pedagogikos studijų programas, kurių neturi VU. Pasak rektoriaus Artūro Žukausko, sporto studijos išliktų, nes VU turi ne tik sporto centrą, bet ir sveikatos institutą. Naujasis sporto padalinys turėtų būti stipresnis už Lietuvos sporto universitetą: „Jei man sporto srityje yra viskas aišku, tai dėl muzikos ir kitų meno specialybių likimas yra sudėtingesnis. Mūsų universiteto prioritetas yra didinti vertę, jei meno specialybės suteiks pridėtinę vertę, tai peržvelgsime pasiūlymus. Tačiau viskas priklausys nuo vyriausybės,“ – teigė svečias. VU rektorius neslėpė, kad tiek dailės, tiek muzikos pedagogų ruošimą įsivaizduoja Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijose.

LEU mokslo darbuotojams nebuvo atsakyta, kiek iš viso jų bus reikalinga sujungiant universitetus: „Dalis dėstytojų galėtų būti perkelta su savo studijų programomis labai greitai ir prisitaikytų prie mūsų standarto. Tie dėstytojai toliau dėstytų studentams. Galbūt kai kurių programų perkėlimas užtruktų trejus metus. Reiktų pasirengimo, esantys studentai studijuotų pagal LEU programas. Nuo valstybės priklausytų – koks jų būtų požiūris bei kiek skirs finansų,“ – teigė Artūras Žukauskas. Rektorius įvardijo, kad LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų, kurie reikalingi jų universitete.

Baigiantis susitikimui, LEU rektorius Algirdas Gaižutis pasidžiaugė savo bendruomenės nariais, kurie aktyviai diskutavo ir vylėsi, kad tokio pobūdžio susitikimas su Lietuvos universitetų rektoriais įvyko ne paskutinį kartą – daugiau nei prieš mėnesį įvyko susitikimas ir su VDU rektoriumi Juozu Augučiu.

Šaltinis: leu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »