Naujausiame žurnalo „JCMS: Journal of Common Market Studies“ numeryje paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros dėstytojos ir Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnis. Tai pirmoji šios mokslininkės publikacija, paskelbta prestižiniame teisės žurnale Europoje.

Straipsnyje „Recent Developments in the Acte Clair Case Law of the EU Court of Justice: Towards a More Flexible Approach“ (Naujausios tendencijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose aiškinant acte clair: lankstesnio požiūrio kryptimi) tiriama acte clair doktrina, kuri itin svarbi prejudicinių sprendimų procedūros Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kontekste.

Prejudicinių sprendimų procedūra – tai ES teisėje įtvirtinta nacionalinių teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bendradarbiavimo priemonė, suteikianti nacionaliniams teismams galimybę, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą siekiant nutarties išaiškinimo. Taip užtikrinama, kad ES valstybėse formuotųsi praktika, atitinkanti ES teisės normų turinį ir paskirtį, ir ES teisė nacionaliniuose teismuose būtų aiškinama ir taikoma vienodai.

„Kadangi tam tikrais atvejais nacionaliniai teismai turi pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis pateiktų išaiškinimą dėl konkrečios ES teisės normos interpretacijos, labai svarbu tinkamai šią pareigą apibrėžti. Mano straipsnyje nagrinėjamos tokios nacionalinių teismų pareigos kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ribos. Ši tema aktuali tiek kiekvienam nacionaliniam teisėjui, tiek klientams teisme atstovaujančiam advokatui. Ji taip pat svarbi teisės mokslui“, – sako dr. A. Limantė.

Vadovaujantis ES sutartimis, kai ES valstybės narės teismui, kurio sprendimas negali būti toliau apskundžiamas (t. y. galutinės instancijos teismui toje byloje), kyla klausimas dėl tinkamo ES teisės aiškinimo, šis nacionalinis teismas privalo kreiptis į Teisingumo Teismą. „Vis dėlto ši pareiga nėra absoliuti. Galutinės instancijos teismas gali nesikreipti dėl prejudicinio sprendimo, jei analogišku atveju jau buvo priimtas toks sprendimas (vadinamoji acte éclairé doktrina) arba, ką ir nagrinėjau, jei tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (tai vadinama acte clair doktrina)“, – paaiškina dr. A. Limantė.

Mokslininkė pasakoja, kad acte clair doktrina buvo išplėtota 1982 m. Cilfit byloje priimtu sprendimu. Teisingumo Teismas suformulavo sąlygas, kai galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis dėl ES teisės išaiškinimo, nes tinkamas teisės taikymas nekelia abejonių. Vis dėlto šios Cilfit byloje numatytos sąlygos itin griežtos ir realiai beveik neįvykdomos. Pavyzdžiui, remiantis Cilfit kriterijais, tvirtinti, kad ES teisės taikymas nekelia jokių abejonių, nacionalinis teismas gali tik įsitikinęs, kad tai bus taip pat akivaizdu kitų valstybių narių teismams ir Teisingumo Teismui, be to, reikia atsižvelgti į ES teisei būdingas savybes ir su jos aiškinimu susijusius sunkumus, galimus skirtingus vertimus – visa tai reikalautų labai didelės apimties tyrimo, kuris tikrai ne visuomet galimas. Šie griežti kriterijai yra sulaukę nemažai kritikos.

Dr. A. Limantė tyrė Teisingumo Teismo požiūrį į šiuos Cilfit byloje išvardytus kriterijus ir nustatė, kad jie niekada nebuvo nuosekliai ir griežtai taikomi Teisingumo Teismo praktikoje. Tai patvirtino ir 2015 m. rugsėjį priimtos Ferreira da Silva bei X and van Dijk bylos. Jų argumentaciją mokslininkė detaliai išanalizavo. „Teisingumo Teismas į acte clair doktriną ir Cilfit bylos kriterijus žvelgia kur kas lanksčiau, nei dažnai teigiama doktrinoje ar ES teisės paskaitose universitete, taip suteikdamas nacionaliniams galutinės instancijos teismams platesnę teisę spręsti dėl būtinybės kreiptis dėl prejudicinio sprendimo“, – sako teisininkė.

Moksliniai dr. A. Limantės tyrimai dažniausiai susiję su ES teise. Tyrėjos dėmesys krypsta į ES vidaus rinkos teisės klausimus (šį kursą ji dėsto VU), taip pat ji domisi Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, jo vaidmeniu ES integracijoje, priimamų sprendimų įtaka nacionalinei teisei. Mokslininkę žavi ir lyginamieji tyrimai – konkretaus klausimo reguliavimo skirtingų valstybių teisėje palyginimas ir vertinimas.

„JCMS: Journal of Common Market Studies“ leidžiamas Jungtinėje Karalystėje. Tai – vienas geriausiai vertinamų teisės žurnalų Europoje, kurio citavimo indeksas (impact factor) 1.83, o pats žurnalas skelbiamas ne vienoje svarbioje duomenų bazėje.