VU teisininkės straipsnis paskelbtas prestižiniame žurnale

Publikuota: 2016 m. spalio 31 d. pirmadienis

Naujausiame žurnalo „JCMS: Journal of Common Market Studies“ numeryje paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros dėstytojos ir Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnis. Tai pirmoji šios mokslininkės publikacija, paskelbta prestižiniame teisės žurnale Europoje.

Straipsnyje „Recent Developments in the Acte Clair Case Law of the EU Court of Justice: Towards a More Flexible Approach“ (Naujausios tendencijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose aiškinant acte clair: lankstesnio požiūrio kryptimi) tiriama acte clair doktrina, kuri itin svarbi prejudicinių sprendimų procedūros Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kontekste.

Prejudicinių sprendimų procedūra – tai ES teisėje įtvirtinta nacionalinių teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bendradarbiavimo priemonė, suteikianti nacionaliniams teismams galimybę, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą siekiant nutarties išaiškinimo. Taip užtikrinama, kad ES valstybėse formuotųsi praktika, atitinkanti ES teisės normų turinį ir paskirtį, ir ES teisė nacionaliniuose teismuose būtų aiškinama ir taikoma vienodai.

„Kadangi tam tikrais atvejais nacionaliniai teismai turi pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis pateiktų išaiškinimą dėl konkrečios ES teisės normos interpretacijos, labai svarbu tinkamai šią pareigą apibrėžti. Mano straipsnyje nagrinėjamos tokios nacionalinių teismų pareigos kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ribos. Ši tema aktuali tiek kiekvienam nacionaliniam teisėjui, tiek klientams teisme atstovaujančiam advokatui. Ji taip pat svarbi teisės mokslui“, – sako dr. A. Limantė.

Vadovaujantis ES sutartimis, kai ES valstybės narės teismui, kurio sprendimas negali būti toliau apskundžiamas (t. y. galutinės instancijos teismui toje byloje), kyla klausimas dėl tinkamo ES teisės aiškinimo, šis nacionalinis teismas privalo kreiptis į Teisingumo Teismą. „Vis dėlto ši pareiga nėra absoliuti. Galutinės instancijos teismas gali nesikreipti dėl prejudicinio sprendimo, jei analogišku atveju jau buvo priimtas toks sprendimas (vadinamoji acte éclairé doktrina) arba, ką ir nagrinėjau, jei tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (tai vadinama acte clair doktrina)“, – paaiškina dr. A. Limantė.

Mokslininkė pasakoja, kad acte clair doktrina buvo išplėtota 1982 m. Cilfit byloje priimtu sprendimu. Teisingumo Teismas suformulavo sąlygas, kai galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis dėl ES teisės išaiškinimo, nes tinkamas teisės taikymas nekelia abejonių. Vis dėlto šios Cilfit byloje numatytos sąlygos itin griežtos ir realiai beveik neįvykdomos. Pavyzdžiui, remiantis Cilfit kriterijais, tvirtinti, kad ES teisės taikymas nekelia jokių abejonių, nacionalinis teismas gali tik įsitikinęs, kad tai bus taip pat akivaizdu kitų valstybių narių teismams ir Teisingumo Teismui, be to, reikia atsižvelgti į ES teisei būdingas savybes ir su jos aiškinimu susijusius sunkumus, galimus skirtingus vertimus – visa tai reikalautų labai didelės apimties tyrimo, kuris tikrai ne visuomet galimas. Šie griežti kriterijai yra sulaukę nemažai kritikos.

Dr. A. Limantė tyrė Teisingumo Teismo požiūrį į šiuos Cilfit byloje išvardytus kriterijus ir nustatė, kad jie niekada nebuvo nuosekliai ir griežtai taikomi Teisingumo Teismo praktikoje. Tai patvirtino ir 2015 m. rugsėjį priimtos Ferreira da Silva bei X and van Dijk bylos. Jų argumentaciją mokslininkė detaliai išanalizavo. „Teisingumo Teismas į acte clair doktriną ir Cilfit bylos kriterijus žvelgia kur kas lanksčiau, nei dažnai teigiama doktrinoje ar ES teisės paskaitose universitete, taip suteikdamas nacionaliniams galutinės instancijos teismams platesnę teisę spręsti dėl būtinybės kreiptis dėl prejudicinio sprendimo“, – sako teisininkė.

Moksliniai dr. A. Limantės tyrimai dažniausiai susiję su ES teise. Tyrėjos dėmesys krypsta į ES vidaus rinkos teisės klausimus (šį kursą ji dėsto VU), taip pat ji domisi Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, jo vaidmeniu ES integracijoje, priimamų sprendimų įtaka nacionalinei teisei. Mokslininkę žavi ir lyginamieji tyrimai – konkretaus klausimo reguliavimo skirtingų valstybių teisėje palyginimas ir vertinimas.

„JCMS: Journal of Common Market Studies“ leidžiamas Jungtinėje Karalystėje. Tai – vienas geriausiai vertinamų teisės žurnalų Europoje, kurio citavimo indeksas (impact factor) 1.83, o pats žurnalas skelbiamas ne vienoje svarbioje duomenų bazėje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »