Vaikus reikėtų mokyti programavimo dar nepradėjus lankyti mokyklos

Publikuota: 2015 m. balandžio 2 d. ketvirtadienis

Šiandien apie 50 % darbo vietų reikalauja vienokių ar kitokių technologinių įgūdžių, o per artimiausią dešimtmetį šis skaičius išaugs iki 77 %. Kaip rodo Šiaurės Europos šalyse atliktas tyrimas, IT srities verslo atstovai mano, kad programavimo vaikai turėtų pradėti mokytis vos pradėję eiti į mokyklą arba dar anksčiau. Tiesa, kaip pastebi lietuviai, tai galima daryti linksmai – kuriant robotus ar žaidimus ir tuo pačiu ugdyti savybes, kurios pravers bet kokiame gyvenimo atvejyje.

„Anksti pradėti programuoti – puikus siekis. Tiesa, jei vaikus pasodinsime prie kompiuterio ir įjungsime kodo langą – vargu ar juos sudominsime. Tačiau jei į viską įtrauksime robotų, žaidimų ar programėlių telefonams kūrimą, kai galima rezultatą išvysti iškart – bus kur kas įdomiau. Be to, taip vaikai išmoks ne tik programavimo, bet ir ugdys kitas naudingas savybes: loginį mastymą, problemų sprendimą, o robotų kūrimas paskatins pasidomėti ir fizika bei biologija“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

Apklausus 200 pirmaujančių IT bendrovių, startuolių ir rizikos kapitalo investuotojų Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad jie įsitikinę, jog vaikai turėtų pradėti mokytis programuoti kuo anksčiau. Trečdalis investuotojų teigia, kad vaikus reikėtų pradėti supažindinti su programavimu jiems sulaukus vos 3-6 metų. Su tuo sutinka kas ketvirta Suomijos IT bendrovė. Pusė Estijos IT bendrovių mano, kad programuoti vaikams reikėtų pradėti nuo 7-9 metų amžiaus, o daugiau nei 60 % Norvegijos šio sektoriaus atstovų – nuo 10-13 metų amžiaus.

Su tyrimo tendencijomis sutinka ir iniciatyvos „Solid Education“ bendraįkūrėjas Paulius Paškevičius, Lietuvoje aktyviai su komanda moksleivius mokantis programavimo per žaidimų kūrimą ar skraidančių dronų valdymą. „Lietuvoje su žaidimų kūrimu supažindinome jau beveik 5 tūkst. moksleivių ir galiu drąsiai teigti, kad juos kurti ir taip mokytis programavimo galima būnant bet kokio amžiaus. Su kieno nors pagalba į žaidimų programavimą įsivažiuoti galima per kelis mėnesius, o po dvejų-trejų metų toks moksleivis jau gali lygiuotis į profesionalus ir darbuotis vienoje iš Lietuvoje veikiančių žaidimų kūrimo studijų“, – pastebi P. Paškevičius.

Pasak jo, tiek kuriant, tiek žaidžiant žaidimus tobulėja kūrybinis, analitinis, strateginis mastymas bei įgūdžiai, susiję su planavimu: „Taip pat šio procesu metu vaikai ugdo ir bendravimo įgūdžius, nes tenka keliauti po įvairius renginius, pristatinėja savo idėjas – visa tai duoda naudą ne tik vėlesnėje profesinėje veikloje“.

Anot Pauliaus Briedžio, Robotikos mokyklos įkūrėjo, kurdami robotus vaikai išmoksta dar daugiau įvairių įgūdžių: „Mokydamiesi programavimo per robotų kūrimą vaikai iškart mato gyvą ir liečiamą rezultatą. Tiesa, kodo rašymas robotų kūrime tik viena iš dalių – prieš tai jaunieji robotikos specialistai atidžiai stebi ir galvoja, kaip turėtų realybėje judėti jų kūrinys, todėl tenka pasigilinti ir į fiziką, biologiją bei, pasitelkus kūrybinį ir analitinį mastymą, visą judėjimo planą sudėlioti į aiškią veiksmų seką ir vėliau perkelti į kodą.“

Kaip pastebi P. Briedis, įdomu tai, kad Lietuvoje tokiu būdu programavimo mokosi ne tik vaikai ar technologinės pakraipos žmonės: „Tuo labai domisi finansininkai ar net, iš pirmo žvilgsnio, su technologijomis nieko bendro neturintys literatai. Tokie įgūdžiai reikalingi ne tik tiesiogiai dirbantiems technologijų srityje – visiems pravartu turėti bent pagrindines inžinerines žinias. Tai leidžia suprasti, kaip palengvinti vieną ar kitą darbą, o mokėdamas programuoti, gali sukurti sau reikalingą pagalbinį įrankį“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »