Valstybės finansavimą studijoms galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų

Publikuota: 2012 m. vasario 28 d. antradienis

Kelerių praėjusių metų priėmimo praktika leidžia prognozuoti, kad šiemet, kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose galės gauti kas antras stojantysis. Numatoma, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta ne mažiau kaip 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus, 8,2 tūkst. – į kolegijas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino preliminarius studijų krepšelių skaičius.

Universitetinėms studijoms iš viso skiriamos 8975 studijų vietos: humanitariniams mokslams – 1103, menų studijoms – 521, socialiniams mokslams – 2692, fiziniams mokslams – 1295, biomedicinai – 1089, technologijos mokslams – 2275.

Koleginėms studijoms paskirstytos 8224 valstybės finansuojamų studijų vietos: humanitariniams mokslams – 67, menų studijoms – 224, socialiniams mokslams – 2798, fiziniams mokslams – 192, biomedicinos mokslams – 1635, technologijos mokslams – 3308.

Atsižvelgiant į specialistų poreikį ir ankstesnių metų priėmimo patirtį, koreguojamas valstybės finansavimo padalijimas pagal atskiras studijų sritis ir krypčių grupes. Didžiausia lėšų dalis skiriama perspektyviems technologijos mokslams. Reaguojant į pedagogų poreikį ir į tai, kad pradedama įgyvendinti kitas priemones, skirtas pedagogų rengimui ir perkvalifikavimui, mažinamas švietimo krypčių bakalauro studijų krepšelių skaičius. Daugiau valstybės finansuojamų vietų numatyta biomedicinos studijoms kolegijose siekiant, kad daugiau stojančiųjų būtų priimta į žemės ūkio studijų programas.

Valstybės finansuojamų studijų vietų ir abiturientų skaičių proporcijos, lyginant su 2011 m., išliks panašios. Bendra pirmakursių studijoms skiriamų lėšų suma mažinama 7 proc. atitinkamai mažėjant abiturientų skaičiui.

Valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą "pinigai paskui studentą" – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruos tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių.

Valstybės finansavimą galima gauti tiek stojant į nuolatinės, tiek į ištęstinės formos studijas. Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka 4 metus, kolegijose – dažniausiai 3 metus. Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei nuolatinės.

Priėmimui į aukštąsias mokyklas bus skiriama 31,1 mln. litų: universitetams numatyta apie 19,8 mln. litų, kolegijoms – 11,3 mln. litų. Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios, kaip ir pernai.

Aukštosios mokyklos pačios nustatys, kiek studentų priims į valstybės nefinansuojamas vietas ir kokią kainą jie turės mokėti už studijas. Geriausiems už mokslą mokantiems studentams valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Kiek studentų gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansinių galimybių – jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Studijų rezultatai skaičiuojami ir kompensacijos išmokamos du kartus: po dvejų studijų metų ir po likusio studijų laikotarpio.

Kas semestrą ar vienerius studijų metus aukštosios mokyklos peržiūrės studijų rezultatus. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už studijas bendrakursiui.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »