Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Publikuota: 2017 m. sausio 17 d. antradienis

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. Apie tai kalbėta šiandien vykusiame švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, viceministro dr. Giedriaus Viliūno ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovų susitikime.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę. Turi būti užtikrintas adekvatus ir tvarus, nuo  ES paramos nepriklausantis, mokslo finansavimas, -  sakė ministrė. - Siekiame telkti potencialią. Dabar jis yra fragmentuotas, žmonės dirba tą patį darbą keliose  institucijose dėl per menkų atlyginimų – tai norime pakeisti“.

Pasak ministrės, viena iš lituanistikos srities mokslinius tyrimus vykdančių institutų perspektyvų – teikti valstybei, visuomenei reikalingų mokslinių tyrimų paslaugas, valstybė būtų tokių tyrimų užsakovė. Naujos metodikos projekte įtrauktas ir socioekonominis mokslo vertinimo kriterijus, t.y., būtų vertinamas ir mokslo indėlis į visuomenės raidą.

Lietuvoje veikia 13 mokslo institutų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »