Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Publikuota: 2017 m. sausio 17 d. antradienis

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. Apie tai kalbėta šiandien vykusiame švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, viceministro dr. Giedriaus Viliūno ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovų susitikime.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę. Turi būti užtikrintas adekvatus ir tvarus, nuo  ES paramos nepriklausantis, mokslo finansavimas, -  sakė ministrė. - Siekiame telkti potencialią. Dabar jis yra fragmentuotas, žmonės dirba tą patį darbą keliose  institucijose dėl per menkų atlyginimų – tai norime pakeisti“.

Pasak ministrės, viena iš lituanistikos srities mokslinius tyrimus vykdančių institutų perspektyvų – teikti valstybei, visuomenei reikalingų mokslinių tyrimų paslaugas, valstybė būtų tokių tyrimų užsakovė. Naujos metodikos projekte įtrauktas ir socioekonominis mokslo vertinimo kriterijus, t.y., būtų vertinamas ir mokslo indėlis į visuomenės raidą.

Lietuvoje veikia 13 mokslo institutų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »