Lietuvos kolegijos baigė vieną iš svarbiausių pertvarkos etapų, numatytų Mokslo ir studijų įstatyme. Vyriausybė patvirtino paskutinių keturių valstybinių kolegijų statutus, įteisinančius naują aukštųjų mokyklų statusą – iš biudžetinių įstaigų jos tampa viešosiomis įstaigomis.

Vyriausybės sprendimu kolegijoms nuosavybės teise perduodamas iki šiol jų valdomas, bet valstybei priklausantis turtas, išskyrus nekilnojamąjį. Aukštosioms mokykloms taip pat priklausys ir visos jų pačių uždirbtos lėšos. Visos trylika valstybinių kolegijų dabar savarankiškai disponuos laboratorine įranga, kompiuteriais ir kitu inventoriumi, galės kaupti savo turtą.

Valdymo ir teisinio statuso pertvarka įtvirtina kolegijų ir universitetų savarankiškumą darant sprendimus, nuo kurių priklauso mokslo ir studijų kokybė, sudaro sąlygas efektyviau naudoti ir atnaujinti mokomąją bazę, nustatyti dėstytojų atlyginimus.

Prieš pradedant teisinio statuso ir valdymo pertvarką pagal Mokslo ir studijų įstatymą, visas turtas, kuriuo naudojosi aukštosios mokyklos, taip pat jų uždirbtos lėšos priklausė valstybei. Norėdamos daryti sprendimus aukštosios mokyklos turėdavo praeiti daug biurokratinių slenksčių. Biudžetinių įstaigų statusas sudarė kliūtis įgyvendinti atsinaujinimo ir kaitos iniciatyvas, lanksčiai reaguoti į naujus iššūkius, aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, tarp jų darbdaviais ir verslu.

Turto disponavimo procedūras taip pat jau yra atlikę du universitetai – Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo. Dar keturi universitetai – Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetai bei Vilniaus dailės akademija – reikiamus procesus numato baigti artimiausiu metu.

Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos privalo pakeisti teisinį statusą įtvirtinant jį naujos redakcijos statute. Šiuo metu naujus statutus turi visos aukštosios mokyklos, išskyrus Vilniaus universitetą. Visas valdymo pertvarkas, įskaitant tarybų formavimą ir vadovų rinkimus, yra užbaigusios 13 valstybinių aukštųjų mokyklų – 8 universitetai ir 5 kolegijos.

Naujos tarybos suformuotos 17-oje valstybinių aukštųjų mokyklų – 10 universitetų ir 7 kolegijose. Naujus vadovus išsirinko 13 aukštųjų mokyklų – 8 universitetai ir 5 kolegijos. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą yra pakeitusios 17 aukštųjų mokyklų – 10 universitetų ir 7 kolegijos.

Šiuo metu Lietuvoje, neskaitant specifinę funkciją atliekančios Lietuvos karo akademijos, veikia 26 valstybinės aukštosios mokyklos – trylika universitetų ir tiek pat kolegijų.

Aukštųjų mokyklų pertvarka vyksta pagal nustatytą grafiką. Išimtis – Vilniaus universitetas, kuris nėra atlikęs nė vieno Mokslo ir studijų įstatyme numatyto pertvarkos žingsnio.