Valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes

Publikuota: 2015 m. spalio 30 d. penktadienis

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sukvietė valstybinių universitetų rektorius ir kolegijų direktorius į susitikimą. Jie dalyvavo diskusijoje „Naujos bendradarbiavimo kryptys. Stipri partnerystė − naujos galimybės“. Ministrė pažymėjo, kad pavienėms, o ypač – mažoms akademinėms institucijoms, išgyventi sunku – tam reikia labai daug pastangų ir lėšų, todėl būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo formų problemų sprendimui ir naujovių diegimui.

„Prognozuojama, kad dėl demografinės padėties iki 2020 m. studentų skaičius vis mažės. Mažės jų ir dėl kitų priežasčių – galimybės išvažiuoti svetur ar studijuoti nuotoliniu būdu. Tai verčia permąstyti tolesnį aukštojo mokslo raidos scenarijų. Menant Lietuvos aukštojo mokslo istoriją, taip jau yra buvę“, –kalbėjo ministrė.

Šiemet sukanka 15 metų, kai Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą ir buvo įsteigtos pirmosios kolegijos. Tuo metu tarp universitetų ir tuometinių aukštesniųjų mokyklų atstovų vyko karštos diskusijos dėl aukštojo mokslo plėtros, svarstant, ar reikia  Lietuvoje neuniversitetinio aukštojo mokslo sektoriaus. „Tąkart užsienio ekspertams pavyko susodinti už vieno stalo universitetų atstovus ir kolegijų steigimo iniciatorius ir sutarti dėl naujos aukštojo mokslo vizijos. Taip buvo įteisinta dvinarė aukštojo mokslo sistema, t.y., dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos“, – susirinkusiems priminė A. Pitrėnienė.

Tais pačiais metais buvo įsteigtos keturios valstybinės ir trys nevalstybinės kolegijos. Per 15 metų aukštųjų mokyklų tinklas vis plėtėsi. Dabar Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje – 4,6 aukštosios mokyklos.

2014 m. universitetuose studentų skaičius, lyginant su 2011 m., sumažėjo 10 proc., kolegijose – 9 proc. Didžiausias studentų mažėjimas pastebimas humanitariniuose (-22 proc.) ir socialiniuose moksluose (-19 proc.). Atsižvelgiant į gimstamumo tendencijas, 2020 m. įgijusių vidurinį išsilavinimą, taigi, atitinkamai ir stojančiųjų, gali sumažėti apie 40 proc.

Susitikimo metu valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie galimas bendradarbiavimo galimybes mokslo ir studijų srityse. Diskusijoje dalyvavo 14 universitetų ir 13 kolegijų vadovai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »