Veiklą pradedančiam Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 17 d. ketvirtadienis

Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto įkurtas Tyrimų centras suformavo perspektyvių talentingų mokslininkų komandą ir pradeda aktyvią veiklą. Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai atlikti tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius tyrimus, sprendžiančius aktualias bankininkystės ir finansų srities problemas, skleidžiančius pasaulyje pripažintų universitetų gerąją praktiką ir keliančius taikomųjų tyrimų lygį Lietuvoje.

„Tyrimų centras sulaukė itin didelio susidomėjimo – į jį pretendavo beveik pusantro šimto mokslininkų iš pripažintų pasaulio universitetų ir tyrimų centrų. Rugsėjį prie Tyrimų centro prisijungę trys perspektyvūs mokslininkai jau ėmėsi konkrečių darbų, susijusių su rizikos valdymu, naujų finansinių produktų analize, šešėline ekonomika, fiskaline politika“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Patrickas Grüningas į Vilnių atvyko iš Frankfurto Goethe’s universiteto SAFE (angl. Sustainable Architecture of Finance in Europe) tyrimų centro. Finansų mokslų daktaro laipsnį turinčio P. Grüningo ekspertinė sritis – rizikos valdymas, DSGE (angl. Dynamic Stochastic General Equilibrium) modeliai ir turto įkainojimas.

Matthias Weberis iki šiol dirbo Eksperimentinės ekonomikos ir politikos sprendimų priėmimo tyrimų centre, priklausančiame Amsterdamo universitetui. Jo specializacija – viešoji ir politikos ekonomika, makroekonomika, elgsenos ir eksperimentinės ekonomikos sritys.

Zsuzsa Munkácsi magistro diplomą įgijo Kembridžo universitete, ekonomikos mokslų daktaro laipsnį netrukus ginsis Europos universitetiniame institute Florencijoje. Labiausiai ją domina viešoji, darbo rinkos ir demografijos bei šešėlinė ekonomika. Savo tyrimus ji atliko Tarptautiniame valiutos fonde bei Vokietijos centriniame banke.

Vilniaus universiteto vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas pažymėjo, kad teorinės žinios ir Lietuvos banko sukaupta praktinė patirtis yra geras derinys ir moksliniams tyrimams, ir studijoms.

„Naudos turėsime visi – ir mokslininkai, ir studentai. Labai svarbu, kad gyvas bendravimas ir ryšiai tarp mokslo ir praktikos gaivina ekonominę mintį, prisideda prie ekonominio raštingumo plačiąja prasme“, – sako R. Jankauskas.

Bendrą Tyrimų centrą įsteigę Lietuvos bankas ir Vilniaus universitetas sutarė kartu vykdyti bendrus mokslinius projektus, rengti bendrus seminarus, konferencijas, mokslo publikacijas, keistis gerąja mokymo, praktinės ir mokslinės veiklos patirtimi bankininkystės ir finansų srityse. Siekdamos šių tikslų, šalys numato konsultuotis, teikti viena kitai metodinę bei praktinę pagalbą, skatinti specialistų mainus ir atstovų dalyvavimą mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose, kuriuose aptariami abiem šalims aktualūs šalies ekonomikos ir finansų srities klausimai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »