Veiklą pradedančiam Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 17 d. ketvirtadienis

Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto įkurtas Tyrimų centras suformavo perspektyvių talentingų mokslininkų komandą ir pradeda aktyvią veiklą. Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai atlikti tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius tyrimus, sprendžiančius aktualias bankininkystės ir finansų srities problemas, skleidžiančius pasaulyje pripažintų universitetų gerąją praktiką ir keliančius taikomųjų tyrimų lygį Lietuvoje.

„Tyrimų centras sulaukė itin didelio susidomėjimo – į jį pretendavo beveik pusantro šimto mokslininkų iš pripažintų pasaulio universitetų ir tyrimų centrų. Rugsėjį prie Tyrimų centro prisijungę trys perspektyvūs mokslininkai jau ėmėsi konkrečių darbų, susijusių su rizikos valdymu, naujų finansinių produktų analize, šešėline ekonomika, fiskaline politika“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Patrickas Grüningas į Vilnių atvyko iš Frankfurto Goethe’s universiteto SAFE (angl. Sustainable Architecture of Finance in Europe) tyrimų centro. Finansų mokslų daktaro laipsnį turinčio P. Grüningo ekspertinė sritis – rizikos valdymas, DSGE (angl. Dynamic Stochastic General Equilibrium) modeliai ir turto įkainojimas.

Matthias Weberis iki šiol dirbo Eksperimentinės ekonomikos ir politikos sprendimų priėmimo tyrimų centre, priklausančiame Amsterdamo universitetui. Jo specializacija – viešoji ir politikos ekonomika, makroekonomika, elgsenos ir eksperimentinės ekonomikos sritys.

Zsuzsa Munkácsi magistro diplomą įgijo Kembridžo universitete, ekonomikos mokslų daktaro laipsnį netrukus ginsis Europos universitetiniame institute Florencijoje. Labiausiai ją domina viešoji, darbo rinkos ir demografijos bei šešėlinė ekonomika. Savo tyrimus ji atliko Tarptautiniame valiutos fonde bei Vokietijos centriniame banke.

Vilniaus universiteto vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas pažymėjo, kad teorinės žinios ir Lietuvos banko sukaupta praktinė patirtis yra geras derinys ir moksliniams tyrimams, ir studijoms.

„Naudos turėsime visi – ir mokslininkai, ir studentai. Labai svarbu, kad gyvas bendravimas ir ryšiai tarp mokslo ir praktikos gaivina ekonominę mintį, prisideda prie ekonominio raštingumo plačiąja prasme“, – sako R. Jankauskas.

Bendrą Tyrimų centrą įsteigę Lietuvos bankas ir Vilniaus universitetas sutarė kartu vykdyti bendrus mokslinius projektus, rengti bendrus seminarus, konferencijas, mokslo publikacijas, keistis gerąja mokymo, praktinės ir mokslinės veiklos patirtimi bankininkystės ir finansų srityse. Siekdamos šių tikslų, šalys numato konsultuotis, teikti viena kitai metodinę bei praktinę pagalbą, skatinti specialistų mainus ir atstovų dalyvavimą mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose, kuriuose aptariami abiem šalims aktualūs šalies ekonomikos ir finansų srities klausimai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »