Veiklą pradedančiam Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 17 d. ketvirtadienis

Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto įkurtas Tyrimų centras suformavo perspektyvių talentingų mokslininkų komandą ir pradeda aktyvią veiklą. Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai atlikti tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius tyrimus, sprendžiančius aktualias bankininkystės ir finansų srities problemas, skleidžiančius pasaulyje pripažintų universitetų gerąją praktiką ir keliančius taikomųjų tyrimų lygį Lietuvoje.

„Tyrimų centras sulaukė itin didelio susidomėjimo – į jį pretendavo beveik pusantro šimto mokslininkų iš pripažintų pasaulio universitetų ir tyrimų centrų. Rugsėjį prie Tyrimų centro prisijungę trys perspektyvūs mokslininkai jau ėmėsi konkrečių darbų, susijusių su rizikos valdymu, naujų finansinių produktų analize, šešėline ekonomika, fiskaline politika“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Patrickas Grüningas į Vilnių atvyko iš Frankfurto Goethe’s universiteto SAFE (angl. Sustainable Architecture of Finance in Europe) tyrimų centro. Finansų mokslų daktaro laipsnį turinčio P. Grüningo ekspertinė sritis – rizikos valdymas, DSGE (angl. Dynamic Stochastic General Equilibrium) modeliai ir turto įkainojimas.

Matthias Weberis iki šiol dirbo Eksperimentinės ekonomikos ir politikos sprendimų priėmimo tyrimų centre, priklausančiame Amsterdamo universitetui. Jo specializacija – viešoji ir politikos ekonomika, makroekonomika, elgsenos ir eksperimentinės ekonomikos sritys.

Zsuzsa Munkácsi magistro diplomą įgijo Kembridžo universitete, ekonomikos mokslų daktaro laipsnį netrukus ginsis Europos universitetiniame institute Florencijoje. Labiausiai ją domina viešoji, darbo rinkos ir demografijos bei šešėlinė ekonomika. Savo tyrimus ji atliko Tarptautiniame valiutos fonde bei Vokietijos centriniame banke.

Vilniaus universiteto vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas pažymėjo, kad teorinės žinios ir Lietuvos banko sukaupta praktinė patirtis yra geras derinys ir moksliniams tyrimams, ir studijoms.

„Naudos turėsime visi – ir mokslininkai, ir studentai. Labai svarbu, kad gyvas bendravimas ir ryšiai tarp mokslo ir praktikos gaivina ekonominę mintį, prisideda prie ekonominio raštingumo plačiąja prasme“, – sako R. Jankauskas.

Bendrą Tyrimų centrą įsteigę Lietuvos bankas ir Vilniaus universitetas sutarė kartu vykdyti bendrus mokslinius projektus, rengti bendrus seminarus, konferencijas, mokslo publikacijas, keistis gerąja mokymo, praktinės ir mokslinės veiklos patirtimi bankininkystės ir finansų srityse. Siekdamos šių tikslų, šalys numato konsultuotis, teikti viena kitai metodinę bei praktinę pagalbą, skatinti specialistų mainus ir atstovų dalyvavimą mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose, kuriuose aptariami abiem šalims aktualūs šalies ekonomikos ir finansų srities klausimai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »