Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 12 d. penktadienis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus.

„Registras suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams matant vaizdą šalies mastu atlikti tyrimus, pasitarnausiančius visų Lietuvos piliečių gerovei. Nacionalinė duomenų bazė būtina planuojant onkologinių susirgimų gydymo ir prevencijos priemones“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Vėžio registre bus kaupiami, sisteminami ir analizuojami duomenys apie sergamumą onkologinėmis ligomis visos šalies mastu. Vėžio registras pradės veikti nuo 2017 m. sausio 1 d., jį tvarkys Nacionalinis vėžio institutas.

Vėžio registro įsteigimas užtikrins duomenų apie onkologinius susirgimus išsamumą ir patikimumą, nustatys aiškias teises ir pareigas duomenų teikėjams ir gavėjams.

Onkologiniai susirgimai Lietuvoje registruojami nuo 1957 metų. Nuo 1978 metų veikia registruojamų objektų elektroninio formato duomenų bazė, kurioje yra beveik 0,5 milijono įrašų. Kasmet jų skaičius pasipildo 18 tūkstančių naujų įrašų.

Nacionalinis vėžio registras suteiks instrumentus gauti patikimomis registro procedūromis surinktus rodiklius, atliekant respublikinius ir tarptautinius onkologijos srities tyrinėjimus, planuojant Nacionalinės vėžio programos vykdymo priemones, jų vertinimo kriterijus, leis operatyviau nustatyti susirgimų dinamiką ir greičiau planuoti prevencines priemones.

Nuasmeninta registro duomenų bazė teiks išsamesnę informaciją apie onkologinius susirgimus, jų rūšis ir paplitimą regionuose, jame nustatytos duomenų gavimo taisyklės ir jų panaudojimo galimybės.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »