Vilniaus kooperacijos kolegija siūlo tapti verslo anglų kalbos specialistais

Publikuota: 2012 m. birželio 19 d. antradienis

Prasidėjus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) būsimiems studentams siūlo naują „Komunikacinės verslo anglų kalbos“ studijų programą, suteiksiančią galimybę įgyti ne tik anglų filologijos diplomą, bet ir stiprius vadybos bei verslo organizavimo pagrindus. Pasak programos autorių, ji unikali tuo, kad darbdaviams pasiūlys puikiai verslo anglų kalba bendrauti galinčius specialistus, kurie įmonėse galės talkinti ne tik kaip vertėjai, bet ir kaip vadybininkai.

Apie programos tikslus ir kuo ji bus naudinga tiek studentams, tiek būsimiems jų darbdaviams, kalbame su šios programos vienu pagrindinių autorių, VKK metodininku Andrejumi Račkovskiu.

Kaip gimė sumanymas kurti šią naują programą?

VKK nusprendė praplėsti programų ratą, nes iki šiol egzistavo viena pagrindinė sritis – socialiniai mokslai (vadyba). Tačiau nebuvo technologijos ir humanitarinių mokslų. Tad nuspręsta, kad verslo anglų kalba būtų puikus būdas žengti į humanitarinių mokslų sritį.

Bet anglų kalbos studentai mokydavosi ir studijuodami, pavyzdžiui, vadybą?

Vadybos programose anglų kalbos būdavo tik tiek, kiek jos reikia, tai buvo tarsi šalutinis dalykas. Naujojoje programoje – priešingai – kalba bus svarbiausia, o vadyba – šalutinis dalykas. Taip nuspręsta atsižvelgus į būsimų darbdavių poreikius, kurie pageidavo, kad kalbą mokantys filologai išmanytų ir verslo specifiką. Juk daug įmonių veiklos nukreipta į eksportą – tai aktualu logistikos įmonėms, ES projektus rengiančioms bendrovėms.

Ar mokytis verslo anglų kalbos bus sudėtinga?

Tai bus intensyvi programa, kurią sudarys dvi dalys. Pirmoji – tai pagrindinė anglų ir antroji užsienio kalba, kurią kol kas bus galima rinktis tarp vokiečių ir rusų kalbų. Anglų kalbos atveju programą baigę studentai sugebės laisvai reikšti mintis taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu kasdieniese ir dalykinėse situacijose C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis.

Vokiečių ir rusų kalbos bus kaip talkinančios. Beje, vokiečių pasirinkta todėl, kad atsivėrė Vokietijos darbo rinka, o rusų – nes dabar jos paklausa didžiausia, plėtojami vis intensyvesni verslo santykiai su Rusija.

Be kalbų, studentai bus mokomi ir svarbiausių verslo principų, įgis nemažai praktikos ir kaip filologai, ir kaip vadybininkai.

Ar studentai turės galimybę rinktis gretutines studijas?

Taip, studijų metu studentas galės pasirinkti galimybę baigti ir vadybos gretutines studijas (studijų trukmė pailgėtų puse metų) bei įgyti dvigubą anglų filologijos ir vadybos profesinio bakalauro laipsnį.

Kaip manote, ar programa bus populiari?

Populiarumu neabejoju. Susidomėjimas šia programa buvo nemažas netgi Studijų mugės metu vasario mėnesį, nors tuomet ji dar buvo pažymėta „žvaigždute“, kuri reiškė, kad programa dar nepatvirtinta, nes tebėra vertinama.

Beje, programa startuos rudenį, jei bus surinkta bent 12-15 ją studijuoti norinčių žmonių. Jau dabar yra tam suburti profesionalūs dėstytojai.

Studijų kokybės vertinimo centro specialistų vizito metu, pabendravę su socialiniais partneriais ir būsimais darbdaviais, išgirdome, kad kai kurie verslininkai tokią kvalifikaciją turintį jaunuolį galėtų įdarbinti kad ir rytoj.

Juo labiau kad programą baigę jauni žmonės galės dirbti labai įvairų darbą – nuo skyriaus vadovo padėjėjo, vertėjo referento, iki projekto vadovo arba komunikacijos specialisto, galinčio parengti informacinę medžiagą, lankstinukus ir kt. Toks žmogus galėtų net ne pats imtis vertimo, o koordinuoti bendradarbiavimą su vertimų biurais, nes, išmanydamas specifiką, galėtų įvertinti, ar pakankama yra vertimų kokybė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »