Vilniaus miesto savivaldybė nepritaria svarstymams atsisakyti kūno kultūros pamokų

Publikuota: 2015 m. vasario 11 d. trečiadienis

Vilniaus miesto savivaldybė nepritaria svarstymams atsisakyti kūno kultūros pamokų. Šiuo metu ugdymo programų aprašą rengianti Švietimo ir mokslo ministerija svarsto kūno kultūros pamokas  vyresniųjų klasių moksleiviams padaryti neprivalomas.  

„Toks sprendimas turės neigiamos įtakos moksleivių sveikatai. Būtina iš esmės peržiūrėti mokymo programas, užtikrinant pakankamą vaikų fizinį aktyvumą. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, įvairių sveikatos sutrikimų per pastaruosius trejus metus diagnozuota beveik 30 proc. moksleivių. Reikia ne mažinti, o stengtis, kad savaitinių kūno kultūros pamokų mokyklose daugėtų. Pavyzdžiui, savivaldybės įstaiga „Sveikas miestas“ per pastaruosius ketverius metus organizavo įvairius sporto renginius, kuriuose dalyvavo  daugiau nei 240 tūkstančių žmonių, turime visi drauge siekti, kad sportuojančių skaičius didėtų“ – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Neseniai atliktas mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas palaipsniui mažėja ir yra vienas mažiausių, palyginus su kitomis 39 tyrime dalyvavusiomis šalimis.    

Per pastaruosius ketverius metus buvo sutvarkyti aštuoni sporto aikštynai prie Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos, J. Basanavičiaus progimnazijos ir Gerosios Vilties vidurinių mokyklų (Naujamiestyje), Viršuliškių vidurinės mokyklos, Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos (Šnipiškėse), Fabijoniškių vidurinės mokyklos, Užupio gimnazijos, Centro vidurinės mokyklos. 

Šiuo metu parengti ir techniniai projektai pirmiesiems penkiems aikštynams, esantiems prie Vilniaus Pilaitės gimnazijos, „Ryto“ progimnazijos, Žirmūnų gimnazijos, Lazdynų vidurinės mokyklos bei „Žaros“ vidurinės mokyklos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »