Vilniaus universitetas pateikė savo kandidatus-ekspertus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms

Publikuota: 2016 m. gruodžio 23 d. penktadienis

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Vilniaus universitetas (VU) pristatė dviejų ekspertų kandidatūras. Abu teikiami ekspertai yra žymūs savo sričių specialistai. Tai – prof. Waldemar Kuczynski ir prof. Valentinas Mikelėnas.

Prof. Waldemar Kuczynski yra Bialystoko universiteto (Lenkija) Medicinos fakulteto profesorius, turintis 14 metų žmogaus reprodukcijos ir pagalbinio apvaisinimo technologijų patirtį. Jis taip pat yra Lenkijos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertas pagalbinio apvaisinimo klausimais. Lenkijoje jis konsultavo šalies Sveikatos apsaugos ministeriją dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimo, buvo nacionaliniu stebėtojų Europos pagalbinio apvaisinimo konsorciume. Nuo 2010 m. jis yra Lenkijos Respublikos mokslų akademijos Bioetikos komisijos narys, teikiantis ekspertinius vertinimus žmogaus reprodukcijos ir pagalbinio apvaisinimo klausimais.

Dr. Waldemar Kuczynski išleido 273 publikacijas tarptautiniuose ir nacionaliniuose moksliniuose žurnaluose, kuriuose nagrinėjama žmogaus reprodukcijos tematika.

Profesorius aktyviai dalyvauja medicinos mokslo specialistų asociacijų, tame tarpe Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE), Pasaulio ginekologinės endokrinologijos draugijos (ISGE, Europos akušerijos ir ginekologijos draugijos (ESGOI), Pasaulio pagalbinio apvaisinimo specialistų (IFFS), Pasaulio akušerijos ir ginekologijos specialistų (FIGO) ir Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (ASRM) veikloje.

Kitas ekspertas – lietuvis prof. Valentinas Mikelėnas yra vienas žymiausių Lietuvos teisės specialistų, VU Teisės fakulteto privatinės teisės katedros profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Prof. V. Mikelėnas yra vienas geriausių civilinės teisės ir šeimos teisės specialistų šalyje, vadovavęs Civilinio kodekso sudarytojų grupei, vienas žymiausių teisės teoretikų ir mokslininkų Lietuvoje, arbitražo ginčų ekspertas ir didelis autoritetas teisininkų bendruomenėje, kitų teisininkų išrinktas iškiliausiu pastarojo dešimtmečio teisės mokslininku.

V. Mikelėnas devynerius metus buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, o nuo 2006 m. pradėjo dirbti advokatu. Jo darbas ir profesionalumas buvo įvertintas ir aukščiausiais valstybės apdovanojimais – sausio 13-osios medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi bei Lietuvos mokslo premija.

Savarankiškai arba kaip bendraautoris, V. Mikelėnas paskelbė per 100 straipsnių, monografijų, parengė studijų bei parašė knygų, vadovėlių. Daugelio civilinės, civilinio proceso teisės mokslinių publikacijų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius, Civilinio kodekso komentaro bendraautoris. Mokslinės veiklos sritis – civilinė teisė ir civilinio proceso teisė. Vadovavo LR CK rengimo darbo grupei, LR civilinio proceso kodekso rengimo darbo grupės narys.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »