Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

Publikuota: 2017 m. kovo 24 d. penktadienis

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. Tikimasi, kad ši iniciatyva taps VU tradicija.

Viena projekto idėjos autorių, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė pasakoja, kad postūmiu permąstyti universiteto santykį su praeitimi tapo trumpas, bet itin svarbus Izraelio medicinos profesoriaus Moshe‘s Lapidotho elektroninis laiškas, gautas 2016 m. vasarą: „Jame buvo išreikštas prašymas simboliškai prisiminti profesoriaus dėdę Chlaunę Meištovskį, kuris buvo prieškario Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentas. Fiziką ir chemiją aštuonis semestrus sėkmingai studijavęs Ch. Meištovskis iš universiteto buvo pašalintas 1941 m. liepos 1 d. vien dėl žydų tautybės. Būtent tokia universiteto studentų apskaitoje nurodyta stipendijos nutraukimo ir pašalinimo iš universiteto priežastis.“

Pagrindinis projekto tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, identifikuoti nukentėjusius asmenis, išreikšti jiems pagarbą. Iniciatyva tampa stipriu akstinu geriau pažinti ir įvertinti VU istoriją, užpildyti ar net perrašyti kai kuriuos jos puslapius. „Atsakingas siekis pažinti ir pripažinti savo neretušuotą istoriją suprantamas kaip tvirtas atviros universiteto bendruomenės kūrimo ir universiteto pažangos pamatas. Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Tikimasi, kad jo teikimo ceremonijos taps tradiciniu Vilniaus universiteto bendruomenės renginiu“, – sako doc. J. Verbickienė.

Atlikus preliminarų pirminį tyrimą paaiškėjo, kad šiandien į Atminties diplomą galėtų pretenduoti apie tūkstantį žmonių. Vien nacių okupacijos pradžioje VU privalėjo palikti ar buvo pašalinti apie 650 žydų, apie 80 lenkų tautybės žmonių, išmestas ir vokietis profesorius, kurio žmona buvo žydė. Keliems šimtams lietuvių taip pat atimta galimybė dirbti ar studijuoti VU pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metu. Pažymėtina, kad simbolinis diplomas nebus teikiamas tiems, kurių pašalinimas iš universiteto nebuvo susijęs su okupacinių režimų veikla, kurie kolaboravo su totalitarinių režimų struktūromis ar nusikalto žmogiškumui.

VU istorikė prisimena, kad 2016 m. spalį buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti istorinį tyrimą, suformuluoti atrankos principus, nustatyti pašalintų universiteto bendruomenės narių vardus ir pavardes, įvertinti jų biografijos faktus ir simboliškai sugrąžinti juos į universiteto istorinės atminties lauką. „Gilinantis į akademinės bendruomenės narių likimus paaiškėjo, kad juos skirtingomis kryptimis išblaškiusių ar gyvenimą atėmusių įvykių buvo ne vienas: 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo pirmoji sovietų okupacija, po jos vyko nacionalsocialistinė okupacija su Antruoju pasauliniu karu ir Holokaustu, paskui daugiau nei penkis dešimtmečius truko sovietizacijos laikotarpis. Šie įvykiai neatpažįstamai pakeitė ne tik Lietuvą, bet ir Vilniaus universiteto bendruomenę“, – konstatuoja doc. J. Verbickienė.

VU svetainėje anglų ir lietuvių kalbomis bus sukurta platforma „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Joje suinteresuoti asmenys ir organizacijos galės teikti užklausas (užpildydami anketą) dėl juos dominančių asmenų pagerbimo Atminties diplomu, taip pat rasti informacijos apie nominuotus asmenis, Atminties diplomo teikimo tvarką ir kriterijus. Ši platforma bus naudojama ir išblaškytam universiteto archyvui susigrąžinti skaitmeniniu pavidalu, padaryti jį prieinamą visiems besidomintiems XX a. VU istorija.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »