Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Publikuota: 2016 m. spalio 7 d. penktadienis

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą.

Kartu su prof. V. Šikšniu premiją gavo ir kiti reikšmingai prie technologijos atradimo prisidėję mokslininkai: Rodolphe’as Barrangou iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto, Phillipe’as Horvathas iš „DuPont“ mokslinio padalinio, esančio Pranzūzijoje, Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto Berklyje, Emmanuelle Charpentier iš Umeo universiteto. Penki laureatai iš viso pasidalijo 500 tūkst. dolerių.

R. Barrangou ir P. Horvathas nustatė, kad bakterijoms apsisaugoti nuo virusų padeda CRISPR sistema, leidžianti „perkirpti“ virusų DNR tam tikroje vietoje. Tęsdamas šiuos tyrimus prof. V. Šikšnys su kolegomis išaiškino, kaip ši sistema veikia, ir parodė, kad tą sistemą galima užprogramuoti tiksliai perkirpti norimą seką įvairiuose organizmuose. Tai atvėrė kelius kryptingam DNR sekos redagavimui.

„Waren Alpert“ fondas įsteigtas 1987 m. ir pavadintas jo įkūrėjo, filantropo Wareno Alperto vardu. Iki šiol daugiau nei trys milijonai dolerių paskirstyti 54 mokslininkams. Aštuoni iš jų yra gavę Nobelio premiją.

Kasmet šis fondas sulaukia nuo 30 iki 50 kandidatūrų iš viso pasaulio. Laureatus išrenka Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro žinomi biomedicinos srities mokslininkai. Tarybai vadovauja Harvardo universiteto Medicinos mokyklos dekanas.

Dėl savo indėlio į biomedicinos mokslus prof. V. Šikšnys šių metų gegužės mėn. buvo pakviestas tapti biologijos mokslo elitą vienijančios Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) asocijuotuoju nariu. Į šią prestižinę organizaciją priimami tik ypač gyvybės mokslams nusipelnę Europos ir pasaulio mokslininkai.

Prof. V. Šikšnys yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, Baltymų–nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vedėjas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »