Vyriausybė pritarė Mokslo ir studijų įstatymo keitimui

Publikuota: 2015 m. liepos 2 d. ketvirtadienis

Valstybė sudarys sutartis su aukštosiomis mokyklomis, studijos bus finansuojamos pagal valstybės užsakymą, o studentams bus nustatyta priėmimo kartelė. Taip pat universitetai galės siūlyti trijų metų trukmės bakalauro studijas, o į doktorantų rengimą bus kviečiamas įsitraukti verslas. Tokioms Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms pritarė Vyriausybė.

„Turime daryti viską, kad mūsų jauni, veržlūs, talentingi žmonės liktų studijuoti Lietuvoje, gautų aukščiausios kokybės išsilavinimą ir turėtų visas galimybes realizuoti savo gebėjimus – užsiimti tyrimais, įgyvendinti savo idėjas bei kurti darbo vietas sau bei kitiems. Privalome orientuotis į aukštą studijų ir mokslo kokybę, efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir skatinti mokslą aktyviai bendradarbiauti su verslu. Taip sukursime inovacijomis grįstą ekonomiką ir užtikrinsime socialinę gerovę“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.

Esminė įstatymo naujovė – sutartys su aukštosiomis mokyklomis – leis parengti daugiau tokių specialistų, kurių labiausiai trūksta šalyje, o kokybiškai dirbančios aukštosios mokyklos galės gauti didesnį valstybės finansavimą.

Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.  Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Finansuojant studijas įstatyme numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – ir pagal programas. Tai leistų efektyviau paskirstyti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.

Minimalūs reikalavimai taptų privalomi stojantiesiems tiek į valstybines, tiek į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Tai užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.

Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, aukštosios mokyklos privalėtų konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetai galėtų vykdyti 3 metų trukmės bakalauro studijas.

Naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą. Todėl įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Taip bus skatinamas bendradarbiavimas, o verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.

Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka, vieną narį skirtų švietimo ir mokslo ministras. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turės akademinės bendruomenės nariai.

Vyriausybei pritarus naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pasaulyje mokytojų trūkumas

Jungtinės tautos praėjusiais metais paskelbė, kad pasaulyje trūksta beveik 8 milijonų mokytojų. skaityti »

Inžinerija – ateities specialybė, kuria vis labiau domisi ir merginos

Kokią sritį rinktis studijoms? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs ateityje? skaityti »

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis

Paskelbtas Lietuvos šimtmečiui skirtas geriausių vaikiškų knygų sąrašas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. skaityti »

M.Mažvydo biblioteka kviečia Motinos dieną sutikti su knyga

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atvers duris visoms mamoms, močiutėms ir šeimoms su mažaisiais skaitytojais. skaityti »

Vilniaus dailės akademijos studentai sukūrė pirmąją grojančią sieną Lietuvoje

Du Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai, panaudoję inovatyvias technologijas, sukūrė specialią grojančią sieną, simbolizuojančią vandenyno būgnus. skaityti »

Išskirtiniam pokalbiui apie meno ir mokslo jungtis susiburs Šveicarijos ir Lietuvos ekspertai

Meno ir edukacijos centras Rupert kviečia į trečiąjį edukacinės paskaitų serijos „Pažintis su šiuolaikiniu menu“ pokalbį. skaityti »

VU Fizikos fakultetas plėtoja bendradarbiavimą su „Huawei“

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete lankėsi garbūs svečiai iš kompanijos „Huawei“. skaityti »

Penktokai mikrokompiuteriais jau kuria švieslentes, žingsniamačius ir nuotoliniu būdu valdo planšetes

Vilniuje gimusi idėja visiems vaikams padovanoti po mikrokompiuterį labai sparčiai artėja prie realybės – 110 micro:bit kompiuteriukų jau išdalinta, o vos per mėnesį penktokai jais prikūrė netikėčiausių projektų. skaityti »

Programuotojų stygius nemažėja: jų poreikis Lietuvoje dar išaugs kone du kartus

Šiuo metu šalyje veikiančios įmonės į darbą iš karto galėtų priimti per 3 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o per artimiausius trejus metus jų poreikis rinkoje išaugs 83 procentais. skaityti »

Panevėžio studentui robotų entuziastui – kelialapis į prestižinį renginį Japonijoje

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto magistrantas Giedrius Liaučys, sukonstravęs robotą „Ciongs“, laimėjo nacionalinį kelialapį į Japoniją. skaityti »