Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) deda pastangas, kad būtų įgyvendinta švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra. Siekdama paskatinti dialogą su labai svarbiais švietimo sistemos veikėjais – mokytojais, LPK rengia konferenciją „Ateities mokykla. Pokyčiai šiandien“.

Akivaizdu, kad viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių šiandien yra prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema, o pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla. Mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, todėl į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių. Todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą, gerinti mokytojo profesijos patrauklumą.

Prieš vykdant permainas švietimo sistemoje svarbiausias tikslas pradėti diskusiją su mokytojais apie permainas mokykloje. Suprasdama, koks svarbus vaidmuo, keičiant mokyklą ir užtikrinant brandžios asmenybės joje ugdymą, tenka mokytojui, LPK vasario 5 d. rengia tarptautinę konferenciją-diskusiją „Ateities mokykla. Pokyčiai šiandien“, kurioje kartu su mokytojais norime aptarti, kokie pokyčiai būtini mokyklose, koks vaidmuo šiame etape turi tekti valstybei, verslui, savivaldybei ir tėvų bendruomenėms.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimą apie ateities švietimo pagrindą skaitys pasaulyje plačiai žinomas profesorius Patrikas Diuparkas (Patrick Duparcq), JAV dėstytojas, dėl savo novatoriškų idėjų apie poreikį keisti mokymosi būdus pakviestas eiti atvykstančiojo dekano švietimo programoms pareigas Kazachstano Nazarbajevo universitete. Mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus, valdžios atstovus ir verslininkus jis ragina aktyviau derinti švietimo programas su rinkos paklausa, taip pat siūlo sudaryti sąlygas verslui aktyviau skatinti mokslo, mokslinių tyrimų ir informavimo iniciatyvas, kurios leistų švietimo sistemoms greitai reaguoti į reikšmingus pramonės pokyčius.

Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais Riku Honkasalo pristatys Suomijos švietimo reformą ir jos sėkmės veiksnius. Ši taryba yra Suomijos nacionalinės plėtros agentūra, atsakinga už ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, priešmokyklinio, pagrindinio, bendrojo ir profesinio lavinimo vidurinių mokyklų, taip pat suaugusiųjų švietimą ir mokymą. Suomijoje tvirtai susiformavęs mokytojo, kaip aukšto lygio specialisto, įvaizdis, o mokiniai ir mokytojai skatinami mokymosi procese išbandyti naujas idėjas bei požiūrius, taip lavinant smalsumą, vaizduotę ir kūrybiškumą. Suomija visuomet pasižymėjo modernia švietimo sistema, tačiau 2015 m. sulaukė daug pasaulinio dėmesio, paskelbusi apie planus pakeisti klasikinius mokymosi mokyklų dalykus (angl. subjects), pavyzdžiui, istoriją ar anglų kalbą, į platesnį kompleksinį mokymą pagal temas (angl. topics).

Konferencija rengiama Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, kur tuo metu vyks  XIV tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2016“.