2016 m. didžiausios pasaulio kibernetinės grėsmės buvo susijusios su pinigais, informacija ir noru žlugdyti. Juodojoje rinkoje vykstanti prekyba dešimčia tūkstančių užkrėstų serverių, užgrobtos bankomatų sistemos, išpirkos reikalaujančios ir mobiliosios bankininkystės kenkėjiškos programos, tiksliniai kibernetinio šnipinėjimo išpuoliai ir svarbių duomenų nulaužimas bei dempingas – šios tendencijos, jų įtaka ir patvirtinamieji duomenys įtraukti į šiandien skelbiamas metines „Kaspersky Lab“ biuletenio apžvalgą ir statistikos ataskaitas.

2016 m. „Kaspersky Lab“ tyrimai taip pat nustatė, kiek laiko sugaišo su incidentais susidūrusios įmonės, kol juos pastebėjo. 28,7 proc. sakė, kad prireikė kelių dienų aptikti incidentą, o 19 proc. – kad užtruko kelias savaites ar ilgiau. Nedidelei, bet reikšmingai mažumai – 7,1 proc. – prireikė kelių mėnesių. Labiausiai nukentėjusiems žinia apie incidentą dažnai buvo pateikta per išorinio ar vidinio saugumo auditą, ar gavus perspėjimą iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, kliento ar pirkėjo. Daugiau informacijos, kiek verslui kainuoja vėluojantis incidento aptikimas, galite rasti apžvalgos santraukoje.

Tarp svarbių metų statistikos duomenų:

• 36 proc. bankinių išpuolių dabar taikomi prieš „Android“ įrenginius, 2015 m. – tik 8 proc.
• „Kaspersky Lab“ produktai 262 mln. URL atpažino kaip kenksmingus; visame pasaulyje buvo įvykdyta 758 mln. kenkėjiškų išpuolių, kas trečias jų (29 proc.) – JAV kilmės, 17 proc. – iš Nyderlandų.
• Atsirado aštuonios naujos „Point-of-Sale“ ir bankomatų kenkėjiškų programų šeimos – 20 proc. augimas, palyginti su 2015 m.
• Puolėjai pasinaudojo „Google Play“ parduotuve kenkėjiškoms programoms prieš „Android“ įrenginius platinti – užkrėstos programos buvo atsisiunčiamos šimtus tūkstančių kartų.