Atskleisti šlamštalaiškių siuntėjų darbo principai

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 16 d. antradienis

Šlamštalaiškių siuntimas buvo ir lieka vienas iš stipriausių kibernetinių nusikaltėlių instrumentų – apgauti naudotojai patys perduoda apgavikams konfidencialius duomenis ir atveria prieigą prie savo įrenginių. „Kaspersky Lab“ atskleidžia pagrindinius apgavikų, siunčiančių šlamštalaiškius kaip oficialius žinomų pristatymo tarnybų pranešimus, darbo principus ir pasakoja, kaip neapsigauti.

Kaip rodo bendrovės vidinė statistika, tarp šlamštalaiškių siuntėjų populiariausios yra šios tarptautinės pristatymo bendrovės: DHL, „FedEx“, UPS ir TNT. Jų korporatyvinį stilių, domenus, interneto puslapius ir įvairių pranešimų šablonus apgavikai bando imituoti ir padirbtą laišką apipavidalinti tiksliai iki smulkmenų: nuo turinio iki siuntėjo adreso.

Siekdami atgalinį adresą padaryti maksimaliai „oficialų“, apgavikai kaip siuntėjo vardą naudoja stambių bendrovių siuntimuose dažnai pasitaikančius standartinius žodžius „info“, „service“, „noreply“, „mail“ arba „support“. Kad serverio pavadinimas atrodytų kuo patikimesnis, po ženklo @ nurodomi tikri arba labai į tikrus panašūs bendrovės domenai. Taip naudotojas gali lengvai gauti šlamštalaiškį, išsiųstą iš įtarimo nekeliančio adreso noreply@fedex.com.

Pranešimo tema padirbtuose laiškuose taip pat dažnai atrodo labai tikroviškai. Apgavikai naudojasi tuo, kad žmonės, išsiuntę siuntinį arba jo laukiantys, nerimauja ir iš karto reaguoja į bet kokią vienaip ar kitaip susijusią informaciją. Būtent todėl laiško pavadinime apgavikai paprastai naudoja išsiuntimo ir pristatymo statuso, apmokėjimo patvirtinimo, išsiuntimo stebėjimo temas. Neretai laiško temoje siuntėjai nurodo, kad su asmenine naudotojo sąskaita įvyko tam tikrų problemų.

Savo laiškus apgavikai stengiasi apipavidalinti maksimaliai panašiai į žinomų bendrovių firminį stilių. Pasitelkiamos korporatyvinės spalvos, logotipų imitacijos, tipinės frazės: „Šis laiškas sugeneruotas automatiškai, prašome neatsakinėti“, nuorodos į oficialius bendrovės tinklalapius ir konkretūs atgalinio ryšio duomenys.

Padirbto pranešimo nuo pristatymo tarnybos turinys irgi sukurtas taip, kad naudotojas pagal nurodytą nuorodą įrašytų asmeninius duomenis netikrame puslapyje arba atsiverstų priedą ir į savo kompiuterį įdiegtų kenkėjišką programą. Savo laiškuose šlamštalaiškių siuntėjai naudotojams praneša, kad siunčiant siuntinį įvyko kokia nors klaida arba kad šie turi tik porą dienų atsiimti savo siuntinį. Dažnai apgavikai siuntų siuntėjams „išsiunčia“ sąskaitą prieduose arba primygtinai prašo pereiti pagal nuorodą laiške, kad būtų galima išspręsti problemą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »