Atskleisti šlamštalaiškių siuntėjų darbo principai

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 16 d. antradienis

Šlamštalaiškių siuntimas buvo ir lieka vienas iš stipriausių kibernetinių nusikaltėlių instrumentų – apgauti naudotojai patys perduoda apgavikams konfidencialius duomenis ir atveria prieigą prie savo įrenginių. „Kaspersky Lab“ atskleidžia pagrindinius apgavikų, siunčiančių šlamštalaiškius kaip oficialius žinomų pristatymo tarnybų pranešimus, darbo principus ir pasakoja, kaip neapsigauti.

Kaip rodo bendrovės vidinė statistika, tarp šlamštalaiškių siuntėjų populiariausios yra šios tarptautinės pristatymo bendrovės: DHL, „FedEx“, UPS ir TNT. Jų korporatyvinį stilių, domenus, interneto puslapius ir įvairių pranešimų šablonus apgavikai bando imituoti ir padirbtą laišką apipavidalinti tiksliai iki smulkmenų: nuo turinio iki siuntėjo adreso.

Siekdami atgalinį adresą padaryti maksimaliai „oficialų“, apgavikai kaip siuntėjo vardą naudoja stambių bendrovių siuntimuose dažnai pasitaikančius standartinius žodžius „info“, „service“, „noreply“, „mail“ arba „support“. Kad serverio pavadinimas atrodytų kuo patikimesnis, po ženklo @ nurodomi tikri arba labai į tikrus panašūs bendrovės domenai. Taip naudotojas gali lengvai gauti šlamštalaiškį, išsiųstą iš įtarimo nekeliančio adreso noreply@fedex.com.

Pranešimo tema padirbtuose laiškuose taip pat dažnai atrodo labai tikroviškai. Apgavikai naudojasi tuo, kad žmonės, išsiuntę siuntinį arba jo laukiantys, nerimauja ir iš karto reaguoja į bet kokią vienaip ar kitaip susijusią informaciją. Būtent todėl laiško pavadinime apgavikai paprastai naudoja išsiuntimo ir pristatymo statuso, apmokėjimo patvirtinimo, išsiuntimo stebėjimo temas. Neretai laiško temoje siuntėjai nurodo, kad su asmenine naudotojo sąskaita įvyko tam tikrų problemų.

Savo laiškus apgavikai stengiasi apipavidalinti maksimaliai panašiai į žinomų bendrovių firminį stilių. Pasitelkiamos korporatyvinės spalvos, logotipų imitacijos, tipinės frazės: „Šis laiškas sugeneruotas automatiškai, prašome neatsakinėti“, nuorodos į oficialius bendrovės tinklalapius ir konkretūs atgalinio ryšio duomenys.

Padirbto pranešimo nuo pristatymo tarnybos turinys irgi sukurtas taip, kad naudotojas pagal nurodytą nuorodą įrašytų asmeninius duomenis netikrame puslapyje arba atsiverstų priedą ir į savo kompiuterį įdiegtų kenkėjišką programą. Savo laiškuose šlamštalaiškių siuntėjai naudotojams praneša, kad siunčiant siuntinį įvyko kokia nors klaida arba kad šie turi tik porą dienų atsiimti savo siuntinį. Dažnai apgavikai siuntų siuntėjams „išsiunčia“ sąskaitą prieduose arba primygtinai prašo pereiti pagal nuorodą laiške, kad būtų galima išspręsti problemą.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »