Automobilis be elektroninių pagalbininkų šiandien neįsivaizduojamas

Publikuota: 2016 m. spalio 17 d. pirmadienis

Elektroninės saugumo sistemos automobiliuose atsirado palyginti neseniai. Didelė dalis jų buvo išrasta prieš kelias dešimtis metų, tačiau tik pastaraisiais metais jos rado kelią į pačius pigiausius ir mažiausius automobilius. Kas yra tie nematomi pagalbininkai ir kokią naudą jie duoda?

Įvairiausių sistemų yra daug ir gamintojai jas vadina skirtingai, tad šiame straipsnyje bus aptartos tik pačios pagrindinės, padariusios didžiausią įtaką eismo saugumui.

Kai kurios sistemos – būtinos ES

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) į serijinės gamybos automobilius buvo pradėta montuoti prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, o šiandien ją turi kiekvienas naujas Europos Sąjungoje parduodamas lengvasis automobilis.

ABS pelnytai gali būti vadinama seniausia aktyvia elektronine saugumo sistema.

„Didžiausia ABS nauda – galimybė valdyti automobilį maksimaliai stabdant. Nuspaudus stabdžio pedalą, ji neleidžia ratams slysti ir užtikrina pastovų jų sukimąsi. Dėl ABS stabdymo kelias daugeliu atveju nežymiai pailgėja, tačiau atsiranda galimybė valdyti automobilį. Tuo tarpu ABS neturinčiose transporto priemonėse, pilnai įmynus stabdžio pedalą, vairo sukinėjimas neturi jokios reikšmės – mašina vis tiek čiuožia tiesiai“, – aiškino „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.

Stabdžių antiblokavimo sistemos efektyvumą lengviausia pajusti žiemą, kai neįvertinus kelio dangos slidumo, prireikia ekstremaliai stabdyti. Tokiu atveju galimybė pasukti automobilio vairą ir išvengti važiavimo trajektorijoje stovinčios kliūties yra receptas, kasmet padedantis išvengti tūkstančių avarijų.

Šiandien visi ES parduodami nauji automobiliai yra aprūpinti ne tik ABS, bet ir stabilumo kontrole. Ją kiekvienas gamintojas vadina skirtingai: ESP (electronic stability program), DSC (dynamic stability control) ir t. t. Visų jų principas yra tas pats: priversti paslydusį automobilį vėl važiuoti tiesiai.

Šios sistemos veikimo būdas – individualių ratų stabdymas skirtinga jėga. Pavyzdžiui, važiuojant tiesiai ir staiga į kažkurią pusę slystelėjus automobilio užpakalinei daliai, ESP daugiausia stabdymo jėgos skirs priekiniam išorinės pusės ratui. Nuslydus automobilio priekiui, stabdymo jėga perkeliama į užpakalinį vidinės pusės ratą. Taip automobilio inercija išnaudojama jo važiavimo trajektorijos ištiesinimui.

ESP sistema neapsieitų be vairuotojo pagalbos: tinkamu laiku atliktos korekcijos vairu slydimo, virtimo, važiavimo tiesiai šansus padidina keleriopai. Tuo tarpu vairą iš rankų paleidusiam vairuotojui jokia stabilumo kontrolė nepadės.

„Vien kontrolėmis pasitikėti nereikėtų – visų jų veikimas neįsivaizduojamas be vairuotojo pagalbos. Ne mažesnę sėkmės dalį galima skirti ir padangoms: naujomis „premium“ prekinio ženklo padangomis apautas 1996-ųjų automobilis be jokių stabilumo kontrolių žiemą bus saugesnis nei to paties žmogaus vairuojamas naujas automobilis, ant kurio užmontuotos prastos kokybės kiniškos padangos“, – pavyzdį pateikė transporto specialistas E. Latkauskas.

Autonomija – ateitis

Trečioji sistema, kuri didžiausiu įmanomu greičiu įsiveržė į automobilių rinką – autonominis stabdymas. Dar prieš 10 metų joks serijinės gamybos automobilis negalėjo stabdyti pats – tam reikėjo vairuotojo. Šiandien daugelis naujų aukštesnės klasės automobilių jau turi tokią funkciją, o ji pamažu atkeliauja ir į miesto mažylius, kaip „Peugeot 208“ ar „Nissan Micra“. Specialiems automobilio priekyje sumontuotiems jutikliams užfiksavus priekyje esančią ir gerokai lėčiau judančią ar išvis sustojusią kliūtį, sistema iš pradžių įspėja vairuotoją. Šiam per sekundę nesureagavus, sistema pati imasi atsakomybės sustabdyti automobilį ir neleidžia jam patirti avarijos arba ženkliai sušvelnina jos pasekmes.

„Autonominio stabdymo sistema yra pagrindinis žingsnis visiškai autonominio automobilio link, galinčio be vairuotojo įsikišimo judėti miestų gatvėse. Nepraeis nei dešimt metų, kai ir Lietuvos gatvėse išvysime automobilius, kurių vairuotojai nežiūri į kelią, o naudojasi išmaniuoju telefonu“, – prognozuoja „Goodyear“ atstovas.

E. Latkauskas pabrėžė, kad jau šiandien galime matyti be vairuotojo įsikišimo greitkelyje galinčius judėti automobilius. „Tesla Model S“ turi kone pažangiausią „Autopilot“ vadinamą funkciją, leidžiančią greitkeliuose kurį laiką saugiai judėti neliečiant rankomis vairo ir netgi keisti eismo juostas. Tuo tarpu ryte užtenka paspausti porą mygtukų telefone, ir „Model S“ pats išvažiuoja iš garažo.

Naujausi „Mercedes-Benz“ bei „Audi“ modeliai turi į „Tesla“ panašias autonominio vairavimo sistemas, o jų užuomazgų galima rasti kone visuose automobiliuose. Pavyzdžiui, net patys mažiausi modeliai turi įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemą – be jos visiškai autonominis važiavimas neįsivaizduojamas. Daugelis automobilių taip pat turi įspėjimo apie kliūtį aklojoje zonoje sistemą bei gali formuoti 360 laipsnių vaizdą aplink save realiu laiku. Kiekviena tokia sistema – žingsnis visiškai autonominio automobilio link.

„Technologijos šiuo metu tobulėja itin sparčiai. Prieš 20 metų vargu ar kas būtų pagalvojęs, jog būsime pasiekę tiek, kiek turime šiandien“, – svarstė E. Latkauskas.

Padangų gamintojo atstovas pabrėžė, kad elektroninės sistemos tobulėja ne tik automobiliuose, bet ir padangose bei šių gamyboje. Dėl to pastaraisiais dešimtmečiais padangų savybės gerėja dešimtimis procentų – sparčiai mažėja jų stabdymo kelias, triukšmo lygis, atsiranda visiškai naujos savybės, kaip padangose įmontuoti jų slėgio davikliai, perduodantys informaciją automobiliui.

„Be to, jau šiandien daugelis gamintojų gali pasiūlyti itin tvirtus šonus turinčias „run flat“ padangas, kurios nesubliūkšta jas pradūrus. O mes turime galimybę taikyti garantiją absoliučiai visoms padangoms nuo netyčinio jų sugadinimo“, – kalbėjo padangų gamintojo atstovas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Kaspersky Lab“ aptiko naujas pagarsėjusio botneto galimybes

„Kaspersky Lab“ aptiko programą, kuri leidžia perkelti botą „Mirai“ iš užkrėsto „Windows“ mazgo į bet kurį pažeidžiamą išmanųjį „Linux“ įrenginį. skaityti »

„Kaspersky Lab“ pataria, kaip saugotis nuo vagysčių

2016 m. naudojant „Kaspersky Lab“ išpuolių blokavimo technologijas buvo aptikta ir atremta 13 proc. daugiau atvejų nei 2015 m. skaityti »

„Kaspersky Lab“ išleido saugią specializuotą operacinę sistemą

Pagrindinės į operacinę sistemą įdiegtos funkcijos pritaikytos telekomunikacijų ir automobilių pramonei, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. skaityti »

Buvo „nulaužti“ tūkstančiai spausdintuvų

Sausio pabaigoje Bochumo Rūro universiteto (Vokietija) paskelbti spausdintuvų tyrimo rezultatai sudomino ir kibernetinius nusikaltėlius. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ siekia užtikrinti debesų tarnybų saugumą

„Cisco Systems Inc.“ neseniai pristatė naują technologiją „Umbrella“, skirtą užtikrinti debesų tarnybų saugumą jungiantis iš įvairių įrenginių. skaityti »

Indija nori apdrausti pinigus mobiliosiose piniginėse

Indijos Vyriausybė siekia įdiegti lėšų draudimą į mobiliąsias pinigines. skaityti »

CERT-LT įspėja apie apgaulingus elektroninius laiškus

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja apie plintančius apgaulingus laiškus. skaityti »

Svarbių dokumentų spausdinimas įmonėms gali sukelti nemalonumų

Remiantis statistika, prieš trejus metus vidutinis JAV biuro darbuotojas per metus spausdinimui sunaudodavo 10 tūkstančių popieriaus lapų. skaityti »

2016 metais CERT-LT apdorojo 49 463 incidentus kibernetinėje erdvėje

2017-01-24, Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) apibendrina 2016 metų veiklos rezultatus. skaityti »

Europos Sąjunga susirūpino bankų apsaugos sistemomis

Europos Sąjunga svarsto galimybę ištestuoti bankų apsaugos nuo kibernetinių atakų mechanizmus. skaityti »