Elektroninio pašto brukalai: šiukšlintojai migruoja į besivystančias šalis

Publikuota: 2012 m. gegužės 22 d. antradienis

„Kaspersky Lab" apibendrino elektroninių brukalų siuntėjų veiklą 2012 metų I ketvirtį. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius elektroninio pašto šlamšto dalis sumažėjo 3 proc. ir vidutiniškai sudarė 76,6 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo nemažai švenčių. Tuo pasinaudojo ir elektroninio pašto brukalų siuntėjai, savaip „paminėję" Šv. Valentino dieną, Užgavėnes, Kovo 8-ąją, mūsų šalyje populiarėjančią Šv. Patriko dieną bei Šv. Velykas. „Šventiniai" brukalai daugiausiai buvo skiriami vaistų reklamai, pasiūlymams pirkti padirbtų brangių prekių arba tiesiog gėlių.

Šlamšto platintojai atkreipė dėmesį ir į šio periodo politinius įvykius. Dauguma tam skirtų brukalų buvo labai artimi ekstremistų politikai. Buvo sumanyta ir kitokių brukalų variantų, pateikiančių nemalonių siurprizų. Pavyzdžiui, kai kuriuose laiškuose buvo siūloma susipažinti su mitingų organizavimo taisyklėmis. Smalsuoliui atidarius prie laiško prikabintą „doc" tipo bylą, kompiuteryje buvo įdiegiama virusinė programa, sugadinanti „Windows" operacinę sistemą.

Ir brukalų siuntėjai, ir sukčiai darosi neapsakomai išmoningi. Ypatingai reikia atkreipti dėmesį į elektroninio pašto laiškus, kuriuos neva siunčia programišių grupė „Anonymous". Programišių stiliumi parašytame laiške apsišaukėliai siūlo protestuoti prieš įvairių valstybių vyriausybių veiklą. Tokio laiško gavėjui tereikia nusiųsti nurodytu adresu savo vardą, šalies pavadinimą ir mobiliojo telefono numerį. Veiksmai gali atrodyti visiškai saugūs, tačiau reikia nepamiršti, kad piktavaliai šiuos duomenis gali panaudoti savo tikslų įgyvendinimui. Pavyzdžiui, nežinant abonentui užsakyti mokamas mobiliojo telefono paslaugas.

Vertinant geografiškai, brukalų siuntėjai iš Azijos (+3,83 proc.) bei Lotynų Amerikos (+2,66 proc.) ir toliau didino siunčiamų laiškų kiekį pasauliniame duomenų sraute. Šiek tiek mažiau augo šlamšto srautai iš Artimųjų Rytų valstybių (+1,09 proc.) ir Afrikos (+0,67 proc.). Pastebimai sumažėjo Vakarų (-4,25 proc.) ir Rytų Europos (-4,09 proc.) kenkėjiškų duomenų srautai. Tradiciškai trys brukalų lyderiai lieka tie patys – Indija, Indonezija ir Brazilija.

„Uždarant automatizuotus kenkėjiškų duomenų srautų serverius, brukalų kiekis žymiai sumažėja, tačiau, kaip rodo praktika, vien šių priemonių kovojant su elektroninio pašto teršėjais neužtenka. Tokių serverių tinklų išjungimas dažniausiai keičia brukalų šaltinių geografiją, – komentuoja „Kaspersky Lab" turinio analitikų skyriaus vadovė Darja Gudkova. – Vis dar lieka didelis kiekis kenkėjiškų priedų brukaluose. Pavojų kelia ne tik elektroninio pašto laiškuose esantys priedai, tačiau ir nuorodos į kenkėjiškus tinklalapius, kuriuose talpinamos pavojingos programos, automatiškai įvykdomos atidarius tokį tinklalapį. Kenkėjiškos programos gali būti padarytos taip, kad pavojinga atverti net patį elektroninio pašto laišką. Todėl vartotojai turėtų kuo dažniau atnaujinti antivirusines programas ir ištrinti kenkėjiškus laiškus jų neatidarę."

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »