Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 22 d. penktadienis

ESET tyrėjai nustatė vartotojų šnipinėjimo kampanijas, kuriose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. Tarp paveiktų šalių yra septynios valstybės, kurios dėl saugumo sumetimų nėra įvardijamos. Įtariama, kad dvejose valstybėse sekimo kampanijose dalyvavo ir interneto paslaugų tiekėjai.

„Dviejose sekimo kampanijose šnipinėjimo programa buvo platinama per vadinamąją „tarpininko“ ataką (MITM - Man-in-the-middle), turime priežasčių manyti, kad šią rolę galėjo atlikti pagrindiniai interneto paslaugų tiekėjai“, – teigia ESET kenksmingų programų analitikas Filip Kafka.

Šnipinėjimo programa „FinFisher“ yra naudojama vyriausybių agentūrų visame pasaulyje kaip teisėsaugos įrankis. Manoma, kad ji buvo naudojama ir represinio režimo. Šis kenkėjas turi plačias šnipinėjimo galimybes per internetines kameras ir mikrofonus, gali rinkti klaviatūros paspaudimus ir ištraukti failus.

Yra žinoma, kad naujausia „FinFisher“ versija buvo ženkliai patobulinta su naujomis šnipinėjimo galimybėmis, tuo pačiu užtikrinant, kad programa veiktų nepastebimai ir nebūtų prieinama analizavimui. Didžiausias patobulinimas – kaip šnipinėjimo įrankis pasiekia atakuojamus kompiuterius.

Kai tikslinis vartotojas nori atsisiųsti vieną iš populiarių programų, pvz. „WhatsApp“, „Skype“ ar „VLC Player“, jis yra nukreipiamas į atakuotojo serverį. Iš jo vartotojas atsisiunčia diegimo failą su įterpta „FinFisher“ šnipinėjimo programa.

„Tyrimų metu nustatėme keletą indikatorių, kurie leidžia spręsti, kad vartotojo nukreipimas į kenksmingus serverius vyksta interneto paslaugų tiekėjo lygyje“, – komentuoja F. Kafka.

Pasak tyrėjo, tokios šnipinėjimo kampanijos, kuriose dalyvautų pagrindiniai interneto paslaugų tiekėjai, yra pirmos viešai atskleistos. „FinFisher“ kampanijos yra itin sudėtingos ir veikia su slaptų projektų priežiūra, jų naudojamų metodų ir veikimo kombinacija neturi precedento.

Daugiau informacijos apie „FinFisher“ skaitykite F. Kafkos straipsnyje

 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »