Kas aštuntas europietis netiki kibernetinėmis grėsmėmis

Publikuota: 2014 m. lapkričio 3 d. pirmadienis

Remiantis bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo rezultatais, 12 proc. europiečių interneto naudotojų netiki kibernetinių atakų realumu. Jų manymu, internetinio saugumo instrumentus kuriančios bendrovės perdėtai pateikia grėsmę. Iš tikrųjų apsaugos netaikantys vartotojai kasdien rizikuoja savo duomenimis ir virtualiu gyvenimu.

Kaip rodo statistika, netgi tie, kurie tiki kibernetinių grėsmių realumu, ne visada susimąsto apie apsaugos būtinumą. Tik 22 proc. apklaustųjų žino, kad gali tapti kibernetinių nusikaltėlių tikslu. Apgavikams įdomūs bet kurio vartotojo įrenginiai. Net jei savininkas juose nesaugo vertingos informacijos ir neatlieka sandorių internetu, bet kuris kompiuteris, telefonas ar planšetė gali būti panaudoti apgavikų, pavyzdžiui, kaip botas (žodžio robotas trumpinys – kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus kompiuteriu dirbančio žmogaus veiksmus) – elektroniniu paštu siųsti šlamštalaiškius arba netikras nuorodas, organizuoti „DDoS“ atakas.

Be to, beveik trečdalis vartotojų (34 proc. europiečių) nesibaimina dėl savo internetinių sąskaitų užlaužimo ir nė neįsivaizduoja, kad tokie įsilaužimai gali nutikti. Tai gali būti ne tik nekalti puslapiai socialiniuose tinkluose, bet ir asmeninis internetinis bankas, kurio prieiga atveria apgavikui vartotojo piniginę. Finansiniai praradimai dėl kibernetinių atakų daugeliui atrodo mažai tikėtini – apie juos nežino arba nesirūpina 50 proc. respondentų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 54 proc. Tačiau tokie praradimai nebūtinai susiję su tiesiogine pinigų iš sąskaitos vagyste. Dėl užkrėtimo kenkėjiška programine įranga taip pat galima patirti nenumatytų išlaidų (gali tekti susimokėti už IT specialisto paslaugas, iš naujo diegti programinę įrangą) arba nukentėti dėl įrenginio ryšio sutrikimų. 21 proc. susidūrusiųjų su kenkėjiška programine įranga patyrė tam tikrų nuostolių. Per pastaruosius metus su finansų vagystėmis susidūrė 4,1 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų, o 5 proc. baiminasi prarasti savo finansus atlikdami operacijas realiuoju laiku.

Taip pat 18 proc. apklaustų europiečių nežino, kad dar vienu pavojaus šaltiniu gali tapti nemokami vieši Wi-Fi tinklai – nusikaltėliai gali perimti jais perduodamus duomenis. Šiek tiek daugiau vartotojų – 30 proc. – žino apie tokią galimybę, tačiau nemano, kad verta nerimauti. Tarp Lietuvos vartotojų tai 39 proc. respondentų. Viešais tinklais naudojasi 63 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų, iš jų 20 proc. lankosi tinklalapiuose ir savo asmeninėse sąskaitose internete.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose susirėmė kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų specialistai

Balandžio 18–22 d. vienose didžiausių NATO kibernetinio saugumo pratybų „Locked Shields 2016“ (liet. „Suremti skydai“) dalyvauja ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistų komanda. skaityti »

JAV kibernetiniu saugumu rūpinsis „MasterCard“, „Microsoft“ ir „Uber“

JAV Baltieji rūmai paskelbė Kibernetinio saugumo sustiprinimo komisijos, įsteigtos dar vasario mėnesio pabaigoje, narius. skaityti »

Sukčiai ieško naujų būdų, kaip gauti prieigą prie „Facebook“ naudotojų duomenų

Sukčiai yra gerai perpratę žmonių silpnybes ir aktyviai išnaudoja smalsumą savo tikslais. skaityti »

Dalintis asmenine informacija rizikinga

Remiantis „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo duomenimis, žmonės vis dar rizikingai dalijasi asmenine informacija internete. skaityti »

Per 2016 m. I ketv. CERT-LT ištyrė 12 035 incidentus kibernetinėje erdvėje

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) per 2016 m. I ketv. ištyrė 12 035 incidentus. skaityti »

IVPK priėmė sprendimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“

Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) priėmė sprendimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos Nr. VA-P-90-4-16 „Kibernetinio saugumo aplinka Lietuvoje“. skaityti »

Kinijoje įkurta Kibernetinio saugumo asociacija

Kinijoje įkurta pirmoji visuomeninė Kibernetinio saugumo asociacija sieks įdiegti saugumo standartus, atliks interneto saugumo tyrimus. skaityti »

Verslas nusisuka nuo bankų, kurie nesiima tinkamo IT saugumo

Remiantis „Kaspersky Lab“ apklausos rezultatais, daugiau nei du trečdaliai bendrovių mieliau renkasi banką, turintį nepriekaištingą saugumo reputaciją. skaityti »

Į kibernetinių sukčių pinkles moterys patenka dažniau nei vyrai

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterų šansai susidurti su kibernetiniais sukčiais šešis kartus didesni nei vyrų. skaityti »

Naudotojai bijo sekimo internete, bet nesistengia apsaugoti savo privatumo

Remiantis „Kaspersky Lab“ viktorinos „Ar jūs turite pakankamai kibernetinių žinių?“ rezultatais, 41 proc. naudotojų jaučiasi nesaugiai, kai tinklalapiai seka jų buvimo vietą ir veiklą internete, tačiau nieko dėl to nedaro. skaityti »